Palanga tapo žvejų iš įvairiausių Lietuvos miestų traukos tašku. Į kurortą meškeriotojai atvyksta susivilioję šiuo metu Baltijos jūros pakrantėje neršiančiomis vėjažuvėmis. Nors pastarosiomis dienomis laimikis ne itin gausus – meškeriotojai geros nuotaikos nepraranda ir džiaugiasi galimybe pabūti gamtoje.
Vėjažuvių žūklė senjorei – pramoga
Jau kurį laiką Palangos tiltą nusėdę žvejai. Daugybė meškeriotojų čia atvyksta susivilioję galimybe pagauti vėjažuvių. Nemažai vyrų ir moterų iš skirtingų Lietuvos kampelių ant tilto įsikuria ankstyvą rytą – apie 6 val. arba dar anksčiau.
Tiesa, šiomis dienomis pučiant ne itin palankiam vėjui žvejai itin gausiu laimikiu pasigirti negali. Ant Palangos tilto kalbinta Genovaitė į kurortą pažvejoti atvyko iš Plungės. Senjorė pasakojo, jog savaitgalį iš vandens pavyko ištraukti net 20 kg. įvairiausių žuvų, tarp kurių nemažai buvo grundalų. Pirmadienį žvejė galėjo pasigirti dešimčia žuvelių.
Vis dėlto net ir tokiu laimikiu meškeriotoja lenkė nemažą dalį kitų žvejų, vėjažuves bandžiusių vilioti įvairiais masalais bei naudojusių kur kas naujesnę įrangą.
„Pensijoje būnant ką kita ir bedirbsi. Draugė padeda važiuoti žvejoti. Pramogaujame”, – pasakojo Genovaitė, kurorte meškeriojanti jau ne pirmus metus.
Moteris pasakojo, jog laimikis virs konservais, žuvis keps bei rūkys.
Paslapčių tvirtina nežinantys
„Gerai, kai nekimba, nes nei žmona kabinėjasi, nei laimikis – galima ramiai pailsėti“, – teigė iš Kuršėnų atvykęs Vilmantas.
Nors pašnekovo laimikis buvo vos kelios vėjažuvės, tačiau žvejys nenusiminė, mat vertina galimybę pabūti gamtoje, užsiimti mėgstama veikla. Meškeriotojai pastebi, kad vėjažuvių žūklė vilioja dar ir tuo, jog šios žuvys yra gana stiprios ir aktyvios, tad traukiant jas iš vandens tenka pasigalynėti.
Vilmantas vėjažuvių gaudyti į Palangą atvyksta maždaug penkerius metus.
Kuršėniškis tvirtino išskirtinių gudrybių, priviliojančių žuveles – nežino, tad siūlo tiesiog bandyti.
„Sėdi į mašiną ir važiuoji – kibs, nekibs“, – sakė Vilmantas.
Nors ant Palangos tilto vėjažuves gaudo itin daug žvejų, tačiau šių žuvų dėl puikaus skonio jie nelinkę liaupsinti, mat mėsa sausoka, nemažai ašakų.
„Rūkyta – skaniausia. Nereikia žiūrėti į ašakas, reikia valgyti, o ne ašakas gaudyti“, – apibendrino su bičiuliais iš Kretingos atvykęs žvejys Romas.
Žvejai vėjažuves bando privilioti ant kabliuko maudami krevetes, raudžių arba kitų žuvų ar net vištų širdelių gabalėlius, tačiau didelių skirtumų esą nepastebi.
„Ima viską, kai jų daug yra – viską ima nesirinkdamos“, – tvirtino kitas kuršėniškis Regimantas.
Kai kurie žvejai spėjo, jog šiomis dienomis vėjažuvių laimikis yra sumenkęs dėl nepalankaus vėjo ir slėgio, tačiau vilties pagauti daugiau žuvų nepraranda ir prognozuoja, kad vėjažuvės kibs dar iki birželio vidurio.
Vėjažuvės į pakrantę atplaukia neršti
Klaipėdos universiteto gamtininkas Gediminas Gražulevičius aiškino, kad vėjažuvės įprastai gyvena Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje, o į Baltijos jūrą atplaukia neršti. Šios žuvys pastebimos iki pat Suomijos.
„Jos plaukia ne tik į Baltijos jūrą, bet ir kitur – į pakrantę. Pavyzdžiui, prie Palangos tilto poliai yra apaugę žolėmis, ten jos išneršia ikrus. Žvejai joms neduoda išneršti ir gaudo“, – apibendrino gamtininkas.
Pastebima, kad per nerštą vėjažuves gaudantys žvejai daro tam tikrą žalą.
Šios žuvys gyvena vandens paviršiuje, įprastai maitinasi smulkiomis žuvelėmis, vėžiagyviais kuriuos pavyksta pagauti smailiais snapeliais, nusagstytais daugybe mažų dantų.
Vėjažuvės įdomios ne tik ilgu snapeliu, bet ir tuo, jog jų kaulai yra žalsvos spalvos. Yra manančių, jog šių žuvų kaulai tokie yra dėl susikaupusio fosforo, tad galbūt vėjažuves valgyti yra pavojinga, tačiau G. Gražulevičius tokį mitą neigia.
„Yra toks dažas biliverdinas žalios spalvos, kuris nudažo kaulus žalia spalva. Tai ne fosforas. Čia yra toks specifinis dažas, pigmentas. Jis ir nudažo tą žuvį, kad netgi iškepus žuvį tie kaulai dar būna žalios spalvos. Nieko baisaus – ta žalias pigmentas per organizmą pereina ir išeina“, – tai, jog valgyti vėjažuves yra saugu, patikino pašnekovas.
