Europos Sąjunga sutarė mažinti Baltijos jūroje sužvejoti leidžiamų menkių ir silkių kvotas. Tokio sprendimo imtasi siekiant užtikrinti nykstančių išteklių atsikūrimą.
Baltijos jūros priekrantėje žvejojantys laivai kone dažniau būna uoste nei jūroje: išplaukti trukdo ne tik nepalankūs orai, bet ir nuolat mažinamos žvejybos kvotos.
„Buvo priimtas tas ekosisteminis požiūris: mes jau kalbėjome apie visumą, nebuvo kalbėta tik apie atskiras kvotas. Buvo kalbėta apie visumą, ekosistemą, Baltijos jūrą ir jos išsaugojimą, aš manau, tai buvo labai svarbus žingsnis į priekį, kuris leido priimti, sakykime, iš vienos pusės drastiškus pakeitimus, nes kai kurios kvotos mažėjo tikrai labai smarkiai, bet iš kitos pusės tai suteikia vilties, kad jos labai greitai, kelerių metų laikotarpiu, atsistatys“, – aiškina eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Lietuviai žvejai sako, kad jų jau niekas nebestebina: uždraudus žvejoti menkes, dabar dar 45 procentais sumažinta strimėlių kvota, kai kurių žuvų simboliškai pakelta.
„Specializuota lašišos žvejyba – uždrausta, ko šiemet nebuvo, bet tiek menkes, tiek lašišas yra palikta galimybė priekrantės žvejams gaudyti priegaudoje. Tai Lietuvai skirta virš 900 vnt. lašišos ir apie 33 tonas menkės“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Priekrantės verslinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.
Žvejai sako, kad nukentės ne tik jie, bet ir vartotojai – ant jų stalo mažės vietinės žuvies.
„Mes, žvejai verslininkai, kurie žvejoja, matom, kad kai kurios žuvies yra, o pagal bendrą paskaičiavimą Baltijos jūroj jos mažėja. Gal tai yra su ekologinėmis problemomis susiję, su kai kuriomis kitomis problemomis“, – tikina M. Rimeikis.
Lietuvos žvejai pabrėžia, kad valdo vos 3-4 procentus Baltijos jūros išteklių.
„Jeigu taip bus, reikės žvejams džiauti tinklus. Jeigu taip, tai rusai negaudytų išvis, kažkodėl jie geresnėje situacijoj, nei Europos Sąjungos žvejai. Niekas jų, kaip sakant, neklausia, jie turi savo zoną, gaudo, mes – ne“, – LRT TELEVIZIJAI piktinasi Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Kuršių marių ir priekrantės žvejybą reguliuoja ir šalies įstatymai. Žvejai prašo Žemės ūkio ministerijos paruošti strategiją dešimtmečiui – kokie yra žuvų ištekliai, kiek galima jos sugauti nekenkiant gamtai. O kol kas žvejai laukia stintų: jai kvotos netaikomos, tad kelis mėnesius iš jos žada išgyventi.
