Salantuose pradedama naikinti Salanto upės užtvanka. Nors gamtininkai tuo džiaugiasi, nes, anot jų, senoji užtvanka darė daugiau žalos, nei teikė naudos, prasidedantis projektas džiugina ne visus – žvejai neslepia, jog po darbų neteks vienos iš žvejybos vietų. Nerimo sukėlė ir nusausinus užtvanką su kitomis žuvimis išplaukti nespėję dideli karpiai, jiems grėsė pražūtis. Trečiadienį specialistai susirinko į šių žuvų gelbėjimo operaciją.
Žuvys išsigelbėjo pačios?
Apie tai, kad Salantuose dar visai neseniai telkšojo tvenkinys, šiuo metu primena tik didelis plotas dumblo – pradedant demontuoti Salanto upės užtvanką nuleistas tvenkinio vanduo.
Kartu su slūgstančiu vandeniu toliau į upę už užtvankos pralaida išplaukė dauguma žuvų, tačiau dalis didžiųjų žuvų taip nepasielgė. Aiškinama, kad keliasdešimt didelių žuvų, daugiausia karpių, neišplaukė dėl savo masės ir per mažo vandens gylio ties užtvankos vandens išleidimo sklende.
Matydami susiklosčiusią situaciją gyventojai pradėjo nuogąstauti dėl neišplaukusių žuvų likimo.
Todėl trečiadienį Salantų regioninio parko direkcija, siekdama, kad tvenkinyje likusios stambios žuvys išgyventų, surengė jų gelbėjimo operaciją – žuvys iš nusausinto Salantų tvenkinio turėjo būti perkeltos į Salanto upę.
Trečiadienio rytą atvykę šiuos darbus atlikti ir juos prižiūrėti turėję specialistai itin daug darbo neturėjo: vietose, kur buvo daugiau vandens ir galėjo būti likusių žuvų, nieko aptikti nepavyko. Tikėtina, kad pagalbos laukusios žuvys pačios pasiekė pralaidą ir išplaukė.
Žvejai nerimauja dėl didelių karpių likimo
Tiesa, kai kurie žvejai dalijasi pastebėjimais, jog į Salanto upę, kur gylis vietomis siekia vos 20 cm, išplaukę dideli, galbūt net kolekcinio dydžio karpiai pražus. Socialiniuose tinkluose diskutuojantys žvejai sprendimą išleisti minėtas dideles žuvis į Salanto upę lygina su jų pasmerkimu žūčiai ar tiesiog išmetimu į šiukšlių dėžę.
Vis dėlto specialistai ramina, jog žuvys tikrai išgyvens ir migruos ten, kur jų gyvenimo sąlygos bus geresnės nei Salanto upėje.
„Karpiai ras, kur apsigyventi, – gilesnes vietas ir maisto šaltinius. Neranda maisto, keliauja ten, kur yra maisto. Žuvis yra prisitaikęs ir instinktyviai protingas gyvūnas – ras vietą, kur prisiglausti ir būti“, – aiškino Žuvininkystės praktinio mokymo centro vadovas Jonas Dyglys.
Jis buvo pakviestas įvertinti tvenkinio būklės dėl žuvų būklės ar jų buvimo tvenkinyje, kur yra likę daugiau vandens.
„Savo kojomis apėjau visą tvenkinį ir radome dvi vietas, kur, tikėtina, galbūt galėjo būti. Bet yra paimti mėginiai ir nerasta nė vienos žuvies. Vadinasi, situacija yra ideali visiems darbams“, – aiškino J. Dyglys.
Kad dideli karpiai Salanto upėje žūti neturėtų, tvirtino ir Salantų regioninio parko ekologas Andrius Kubilius. Anot jo, Salanto upėje yra ir seklesnių ir gilesnių vietų, be to, iš tvenkinio išplaukę karpiai upėje ilgai neužsibus.
„Ta žuvis, kuri čia, tvenkinyje, gyveno ir dabar yra išleista į Salanto upę, tai tikrai ten ilgai negyvens ir nebus ilgaamžė Salanto upės gyventoja. Ji turėtų migruoti, susirasti tinkamą vietą ir tiek“, – sakė A. Kubilius.
Žvejai pajus neigiamų pasekmių
Prasidėjusi užtvankos rekonstrukcija reiškia, kad vietos žvejai praras galimybę čia meškerioti karpius – nugriovus užtvanką ir suformavus Salanto upės vagą tokios žuvys čia nebegyvens.
Asociacijos „Salantų žvejų klubas“ vadovas Saulius Alonderis teigė kaip salantiškis palaikąs naujoves ir atsinaujinimą, nes jau buvo atėjęs laikas spręsti tvenkinio būklės klausimą – tvenkinį valyti arba imtis kitokių permainų, tačiau nusprendus panaikinti užtvanką žvejai pajus tam tikrų neigiamų pasekmių.
„Mano nuomone, dar kai buvome nuomotojai to tvenkinio, jau prieš 4 ar 5 metus, buvo aišku, jog reikia tvarkyti, bet kaip žvejas projektą vertinu neigiamai. Mes negalėsime žuvauti aukščiau Salanto užtvankos“, – sakė pašnekovas.
Tiesa, pripažįstama, kad tvenkinyje ypač daug žuvų nebuvo, tačiau meškeriotojai šios vietos iš savo žemėlapių dar nebuvo išbraukę.
Žuvininkystės praktinio mokymo centro vadovas J. Dyglys taip pat pripažino, jog kai kuriems dėl prarastos karpių žvejybos vietos bus skaudu, tačiau patikino, kad pabaigus darbus žuvų šioje vietoje atsiras.
„Bus atkurti mums vertingų žuvų migracijos takai. Čia yra šlakinė upė. Bus šlakių migracijos kelio atlaisvinimas. Aš manau, kad turės kaimo gyventojai persikvalifikuoti į kitokią žvejybą – į šlakių žvejybą“, – aiškino J. Dyglys.
Tiesa, tokie argumentai S. Alonderio neįtikina. Vyras abejoja, ar salantiškiams teks žvejoti ir sugauti šlakių.
„Kai atplaukia lašišinė žuvis, su meškere šalia upės negalima būti. Ji atplauks, išnerš ir dings atgal į jūrą, o tuo metu vyksta draudimo akcija „Lašiša“ ir net artintis prie upės negalima“, – teigė pašnekovas.
Anksčiau tvenkinio nuomininku buvęs „Salantų žvejų klubas“, anot S. Alonderio, dėl to patirdavo nuostolių – tvenkinį kasmet tekdavo įžuvinti, o dažniausiai ten žvejodavo tos meškeriotojų grupės, kurioms leidimų pirkti nereikia.
Tiesa, pašnekovas dėl užtvankos panaikinimo įžvelgia tam tikrą žalą ir jo vadovaujamai organizacijai. Į upę išplaukė visos anksčiau įžuvinant tvenkinį suleistos žuvys, tad prašyta, kad tvenkinio žuvys būtų sugaudytos ir perkeltos į kitą organizacijos tvenkinį, tačiau taip nenutiko – žvejams pažadėta skirti lėšų ir naujai įžuvinti kitus tvenkinius.
Projektas ištaisys istorinę klaidą
Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus teigė, kad projektas, kurio metu bus panaikinta Salanto upės užtvanka, ištaisys istorinę klaidą.
„Reikia ištaisyti klaidą, padarytą prieš 30 metų, pakenkusią upei, gamtai plačiąja prasme, ir pašalinti kliūtis žuvims šia upe migruoti. Kaip mes sakome, reikia grįžti namo“, – sakė M. Šečkus.
Rekreacinėms reikmėms turėjusi tarnauti užtvanka tam nepasitarnavo – tvenkinys apdumblėjo ir žmonės retai čia atvykdavo maudytis. Užtvanka stabdė natūralų upės gyvenimą.
Nuleidus tvenkinio vandenį dar kurį laiką vyks paruošiamieji darbai, o po jų jau bus pradėtos demontuoti betono užtvaros. Vėliau bus suformuota upės vaga, padarytos nerštavietės ir pan.
