Search
Close this search box.

Seimas kol kas neatvertė verslinės žvejybos draudimo įstatymo: aptiktas prieštaravimas Konstitucijai, bet klaidą žada ištaisyti

Seimo nariai ketvirtadienį nebalsavo dėl įstatymo projekto, kuriuo siūloma uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir Kuršių mariose, pateikimo. Tiesa, panašu, kad procesą sustabdė ne jau kurį laiką verdančios aistros dėl planuojamo draudimo. Aiškinama, kad iš Seimo posėdžio darbotvarkės šis klausimas buvo išbrauktas dėl neesminio trūkumo, tad jį pašalinus nedelsiant projektas bus registruojamas ir vėl. 

Dėl planuojamų draudimų verda aistros

Įstatymo projektą, kurį priėmus palaipsniui įsigalios verslinės žvejybos draudimas vidaus vandenyse ir Kuršių mariose, Seimo narė Aistė Gedvilienė užregistravo vos daugiau nei prieš savaitę.

Iškart po to jau ir anksčiau prieštaringų vertinimų sulaukęs klausimas sukėlė dar daugiau triukšmo. Šia tema pasisakantieji stojo į dvi puses: draudimus palaikančių žvejų mėgėjų ir tokį sprendimą kritikuojančių žvejų verslininkų.

Kuršių nerijos bendruomenės, valdžios ir žvejų verslininkų atstovai vienbalsiai tvirtina, jog verslinės žvejybos draudimas Kuršių nerijoje prilygtų šio krašto identiteto sunaikinimui. Akcentuojama, kad Neringoje žūkle besiverčiantieji anaiptol neprimena tikrų verslininkų, o yra labiau amatininkai, tęsiantys senąsias šio krašto tradicijas, o tai ir buvo viena svarbių priežasčių, lėmusių tai, jog 2000-aisiais Kuršių nerija buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Šio krašto verslininkai pabrėžia, kad uždraudus verslinę žvejybą Kuršių mariose kurorto svečiai nebeteks daugybę metų buvusios galimybės pasimėgauti vietinių sugautomis ir čia pat paruoštomis žuvimis. Restoranams, kavinėms ir parduotuvėlėms teks žuvis gabentis iš kaimyninių šalių, o tai neabejotinai lems aukštesnes kainas.

Kuršių nerijos bendruomenės, valdžios ir žvejų verslininkų atstovai vienbalsiai tvirtina, jog verslinės žvejybos draudimas Kuršių nerijoje prilygtų šio krašto identiteto sunaikinimui.


Įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai

Planuota, jog dėl A. Gedvilienės užregistruoto įstatymo projekto Seimo nariai spręs šį ketvirtadienį, tačiau paaiškėjo, kad projektas į posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas. Panašu, jog politikus nuo sprendimo šįkart sustabdė ne kilęs ažiotažas, o, kaip teigė pati A. Gedvilienė, nereikšmingas netikslumas.

„Dėl vienos nuostatos, kuri yra svarbi, bet nėra esminė šio projekto kontekste, Teisės departamentas pateikė išvadą, kad ji galimai prieštarauja Konstitucijai. Mūsų siūlymas buvo papildomų balų, dalyvaujant konkursuose dėl kvotų, suteikti vietos bendruomenėms, kurios gyvena, pavyzdžiui, aplink Kuršių marias, nes vis dėlto mes paliekame stintų žvejybą, nėgių žvejybą ir tam reikalingos kvotos“, – dėstė A. Gedvilienė.

Įstatymo projekto rengėjų tikslas esą buvo kiek pagerinti konkurencines sąlygas žmonėms, kurie gyvena šalia Kuršių marių, tačiau paaiškėjo, kad tai gali prieštarauti lygybės ir konkurencijos principams, todėl šio siūlymo teks atsisakyti.

Startas diskusijoms

Nors klausimas ketvirtadienį nebuvo svarstytas ir, atrodo, atsirado galimybė neskubėti draudimų svarstyti Seime, o prieš teikiant projektą, sulaukiantį prieštaringų vertinimų, aptarti su bendruomenėmis ar, kaip ragina Neringos valdžia, su mokslininkais, tačiau tokiu keliu eiti neplanuojama.

„Jau esu kalbėjusi su Kuršių nerijos bendruomene, savivaldybės vadovais ir aš jau stengiausi nuraminti. Visų pirma, dabar yra registruotas tik įstatymo projektas. Tai reiškia, kad jis dar tik pradeda savo gyvenimą ir dar yra galimi visokie pakeitimai Seimo narių, bendruomenių, asociacijų, savivaldybių pateikti pasiūlymai. Visi jie turėtų būti išdiskutuoti komitetuose per klausymus, per svarstymus ir tik tuomet mes galėsime grįžti į salę ir balsuoti dėl priėmimo. Tai šitas įstatymas yra tik projektas ir tik pati pati pradžia, startas diskusijoms“, – tvirtino politikė.

A. Gedvilienė priminė, kad dabartiniame įstatymo projekte yra numatytos kompensacijos tiems žvejams, kurie pasitrauks iš verslo, ir siūlymas persiorientuoti į kitas veiklas, kaip turizmo mokant žmones žvejoti jūroje ar mariose, imtis kitokių veiklų.

Seimo narės teigimu, įstatymo projektas jau yra pataisytas, kad neprieštarautų Konstitucijai, ir netrukus bus registruojamas iš naujo.

„Vėl turėsime laukti Teisės departamento išvadų. Jau šį kartą esu praktiškai užtikrinta, kad nebebus kokio nors ženklaus neatitikimo įstatymams ir kitą ar dar kitą savaitę bus daromas įstatymo pateikimas. Tai reiškia – pirmasis balsavimas Seimo salėje“, – procesus vardijo A. Gedvilienė.

Su „Gazprom“ siejamo finansavimo faktų nesureikšmina

Seimo narė nebuvo linkusi sureikšminti ir pasirodžiusios informacijos apie tai, jog draudimus ypač palaikanti visuomeninė gamtos apsaugos asociacija „Lašišos dienoraštis“ yra finansuojama fondų, siejamų su didžiausia Rusijos bendrove ir didžiausia pasaulyje gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“.

A. Gedvilienė atkreipė dėmesį, jog įstatymus inicijuoti gali Seimo nariai, ką ir padarė keliasdešimt Seimo narių užregistruodami minėtą įstatymo projektą, tad „Lašišos dienoraščio“ nevertėtų sureikšminti kaip įstatymo iniciatorių.

„Tikrai nevadinčiau šios nevyriausybinės organizacijos kokio nors projekto iniciatoriais. Dėl pačios nevyriausybinės organizacijos ir paramos, kiek man yra žinoma, kiek skaičiau „Lašišos dienoraščio“ viešai išplatintoje žinutėje socialiniuose tinkluose, dėl šios paramos jie konsultavosi su Aplinkos ministerija ir gavo pritarimą. Jiems patiems nebuvo žinoma, kas yra fondo steigėjai ir dalininkai. Tai yra tiesiog Vokietijoje veikiantis fondas, jis remia ir daugiau Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, taip pat ir universitetą. Aš negaliu net pasakyti, ar čia galima apsimesti, kad yra koks nors „Gazprom“ interesas“, – aiškino pašnekovė.

TAIP PAT SKAITYKITE