Ungurys, menkė, lašiša – būtent šios žuvies rūšys dabar yra didžiuliame pavojuje. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, Lietuvos gamtos fondas (LGF) pristato pagal šviežiausias rekomendacijas atnaujintą gidą sąmoningam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui „Nyksta žuvys“.
„Projekto reklaminės kampanijos šūkis kvietė paleisti įprotį valgyti nykstančią žuvį. Visgi labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas ir ką tik atnaujintas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius“, – pasakoja LGF žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus.
Leidinyje žuvys šviesoforo principu suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę. Deja, šiais metais visą Baltijos jūroje sugauta menkė atsidūrė raudonojoje kategorijoje, kurioje esančių žuvų ir jūros gėrybių rekomenduojama atsisakyti, taip siekiant prisidėti prie jų išsaugojimo. Kitos dvi gerai pažįstamos žuvys, atsidūrusios raudonojoje kategorijoje ir esančios tikrai pavojingoje situacijoje – ungurys ir mūsų vandenyse sugauta lašiša.
„Šios nykstančios rūšys idealiai iliustruoja pragrindinės problemas, dėl kurių ilgus dešimtmečius kentėjo žuvų ištekliai: per ilgai trukęs žuvų pergaudymas ir mokslo rekomendacijų nepaisymas, prastėjanti Baltijos jūros ekologinė būklė ir migracijos kliūtys praeivių žuvų keliuose į nerštavietes“, – sako R. Staponkus.
Kaip sąmoningai pasirinkti žuvį ir prisidėti prie nykstančių rūšių išsaugojimo? Pirmiausia, pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos, bei kokias įrankiais jos buvo sugautos. Tai labai svarbu, nes skirtingose vandenynų ar jūrų vietose jų ištekliai gali kardinaliai skirtis, o nuo žvejyboje naudojamų įrankių priklauso, koks bus jų poveikis visai ekosistemai. Kai kuriais atvejais gali būti sugaunama daugiau priegaudos (neverslinių žuvų, paukščių ar žinduolių) nei konkrečios žuvies, kuri yra gaudoma. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir atsakingai gaudomų rūšių. Nepirkite į tarptautinę (IUCN) ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė. „Na, o geriausia naudokitės mūsų gidu „Nyksta žuvys“, kurį visuomet turėsite po ranka – tereikia užeiti į interneto svetainę nykstazuvys.lt ir ten suvesti dominančios žuvies pavadinimą“, – pataria žuvininkystės ekspertas.
