Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad rengiamasi įregistruoti įstatymo pataisas, kurios numatytų, kad verslinė žvejyba su tam tikromis išimtimis iš Kuršių marių pasitrauktų iki 2024 metų lapkričio pabaigos, iš vidaus vandenų – iki 2022 metų vasaros.
„Mūsų įstatymo projektas kalba apie tai, kad iki 2024 metų lapkričio pabaigos matytume, jog verslinė žvejyba iš Kuršių marių su tam tikromis išimtimis turėtų pasitraukti. Iš vidaus vandenų, t. y., ežerų ir upių, verslinė žvejyba turėtų pasitraukti iki 2022 metų vasaros. Mes paliekame tik specializuotą žvejybą ežeruose – tradicinių švenčių metu nuo ledo, traukiant „bobą“. Tai yra visiškas senovinis metodas, susijęs su paveldu“, – Eltai sakė A. Gedvilienė.
„Kalbant apie Kuršių marias – planuojame palikti specializuotą stintų žvejybą nuo ledo stintiniais tinklaičiais ir gaudyklėmis. Visa kita žvejyba nuo 2024 metų pabaigos Kuršių mariose nebus galima“, – sakė A. Gedvilienė.
Jos teigimu, dėl kultūros paveldo bus siūloma palikti nėgių žvejybą su tradiciniu įrankiu bučiais. Taip pat būtų palikta galimybė žvejoti polderiuose versliniu būdu.
Pasak A. Gedvilienės, gamtininkai ir mokslininkai sutaria, kad žuvų išteklių kokybė vidaus vandenyse nėra pakankamai gera.
„Visų pirma, svarbu žinoti, kad gamtininkai, mokslininkai sutaria, kad žuvų išteklių kokybė vidaus vandenyse nėra pakankamai gera. Europos Sąjungoje (ES) matome, kad didėjančią įtaką turi žvejai mėgėjai. Mėgėjiška žūklė ES sukuria apie 84 tūkst. darbo vietų, per metus generuojama 8,5 mlrd. eurų apyvarta iš šio sektoriaus, tai aš manau, kad Lietuva eina tuo keliu ir tokiu būdu žuvų ištekliai bus saugomi daug geriau“, – sakė A. Gedvilienė.
Pasak Seimo komiteto vadovės, taip pat žvejams verslininkams bus numatytos kompensacijos, kurios yra privalomos, jeigu yra uždaroma ūkio šaka.
