Europos Komisija (EK) siūlo 2022 metais ir toliau riboti žvejybą Baltijos jūroje dėl prastos šių išteklių būklės.
EK siūlo padidinti silkių žvejybos Rygos įlankoje galimybes, išlaikyti dabartinius šprotų, jūrinių plekšnių ir rytinės dalies menkių priegaudos dydžius. Likusių žuvų žvejybą siūlo mažinti, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė, jog prasta Baltijos jūros aplinkos būklė daro didelį poveikį vietos žvejams, todėl norima atkurti šiuos išteklius.
„Komisija daro viską, ką gali, kad atkurtų šiuos išteklius, o šį užmojį atspindi šiandienos pasiūlymas. Tačiau Baltijos jūros būklė yra susijusi ne tik su žvejyba, todėl kiekvienas turi prisidėti prie ilgalaikio šio vertingo jūros baseino tvarumo užtikrinimo“, – pranešime teigė jis.
EK siūlo išlaikyti rytinės Baltijos jūros dalies menkių bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir visas papildomas priemones, taikomas šiemet. Pasiūlymą dėl vakarinės dalies menkių, silkių ir lašišų EK pateiks iki rusėjo vidurio, kai gaus mokslines rekomendacijas. Vis dėlto, kadangi mažai tikėtina, kad ištekliai padidėjo, EK jau dabar siūlo išlaikyti draudimą žvejybos neršto metu neršto vietoje.
Taip pat siūloma drausti vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybą ir nustatyti tik priegaudai skirtą kiekį, kurį pasiūlys vėliau. Centrinės dalies silkių sužvejojamą kiekį EK siūlo mažinti 54 proc., Botnijos įlankos – sumažinti 5 proc., o Rygos įlankos – padidinti 21 proc., nes tai leidžia išteklių būklė.
EK ketvirtadienį pateikė pasiūlymą, kuriuo remdamasi ES šalys nustatys, kiek svarbiausių verslinių rūšių žuvų galima sužvejoti jūros baseine.
ES Taryba išnagrinės EK pasiūlymą, kad jį būtų galima priimti spalį įvyksiančiame ministrų susitikime.
