Žvejosapnas.lt Žvejosapnas.lt
  • Naujienos
  • Patarimai
  • Teorija
  • Žūklės įranga
  • Virtuvė
  • Lietuvos žuvys
Žvejosapnas.lt Žvejosapnas.lt
  • Naujienos
  • Patarimai
  • Teorija
  • Žūklės įranga
  • Virtuvė
  • Lietuvos žuvys

Libertas Klimka. Apie tradicinius žvejybos papročius ir šventes

Birželio 27-oji kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip tarptautinė žvejų šventė. Tad apie ką gi kalbėti, jei ne apie tradicinius žvejybos papročius… Vasarvidį gamtai pasiekus, prasideda atostogų metas. Dažnam jos neįsivaizduojamos be meškerės rankoje. Žvejyba – tai buvimas gražioje gamtoje, taip pat toks smagus azartas, o ir laimikis, kartais ne tik katinui… 

Kaip verslas žvejyba yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių. Todėl senovėje jam prašyta netgi dievų pagalbos. Antikos laikais graikų žvejus ir jūrininkus globodavo vandenų dievas Poseidonas. Romėnų kariškoms triremoms jūrų kautynėse padėdavęs Neptūnas. Krikščionybės laikais su vandenimis savo likimus susiejusių žmonių dangiškoji globa buvo pavesta apaštalui Petrui, taip pat šventiesiems Klemensui ir Mikalojui. Tarptautinė žvejų diena švenčiama nuo 1985 m., taip nutarus Romoje vykusioje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje.

O ką sako istoriografiniai šaltiniai apie tolimų mūsų protėvių – baltų genčių žmonių – vandenų dievus bei ritualus, skirtus užsitarnauti jų palankumą – žūklės sėkmę? Didelių vandenų stichijos dievybe laikytas Bangpūtys, vadintas dar ir Vėjopačiu. Prūsiškuose šaltiniuose minimas dievas Bardaitis arba Gardaitis; šis barzdočius globojąs laivininkus. Pasak 16 a. istorijos šaltinio „Sūduvių knygelės“, Bardaičiui būdavo aukojamos žuvys. Žvejai susirinkdavę dideliame kluone, ant šiaudų kūlio sudėdavę išvirtas žuvis. Senas vaidila patardavęs, kurią dieną ir kur geriausia žvejoti. Toje pačioje knygelėje dar įvardyti dievai Patrimpas ir Autrimpas; pirmasis – tekančių vandenų, antrasis – didelių ežerų.

Išties žvejyba mūsų nelabai dosnios gamtos krašte kitados buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Betgi žvejo sėkmė tokia permaininga… Tad ar verta stebėtis, kad būta įvairiausių tikėjimų, burtų, prietarų, skirtų pelnyti vandenų valdovo malonę. Kai kas iš to išliko ir mūsų etninės kultūros aruoduose. Štai kaip pamario žvejai švęsdavo Jonines; ypač iškilmingai tai vykdavo Rusnės saloje. Išvakarėse senoje valtyje ar ant kokio plaustelio iš rąstigalių sukraudavo didelės gubos formos laužą. Kad geriau degtų, rąstus prieš tai gerai išsmaluodavo, apraišiodavo sausomis nendrėmis.

Pagal nusistovėjusią tradiciją naktį laužą uždegdavo pats seniausias gyvenvietės žvejys. Krante ant aukštų stiebų būdavo iškeliamos statinės nuo dervos. Uždegus jas, sakydavo – „raganas iškūrenam“. Laužai liepsnodavę visoje Nemuno žemupio ir Kuršmarių priekrantėje, prie kiekvienos gyvenvietės ir žvejų uostelio. Įspūdingas reginys! Per Jonines niekas neplaukdavo žvejoti, pavakare vaišindavosi žuviene, lukštendavo vėžius, o jaunimas šokdavo ir dainuodavo per visą trumpąją naktį.

Žvejai taip pat švęsdavo žuvų neršto pradžią ir pabaigą; šventė vykdavusi ant marių kranto. Senieji Šventosios žvejai prisimena, kad žūklės sezono pradžia būdavo pažymima „jūros magaryčiomis“. Tai ankstyvą pavasarį vykdavę įgulos susitikimai su laivo šeimininku. Žvejams būdingos šventės požymių turėjo ir garsiosios Jurginės Palangoje. Kad žvejyba būtų sėkminga, į koplytėlę ant Birutės kalno žvejai nunešdavo rūkytų žuvų ar kokį pinigėlį. Taip darydavo ir per švenčiausiosios Trejybės bei šv. Roko atlaidus. Panemunių gyventojai kaimuose tarp Jurbarko ir Smalininkų švęsdavo Žiobrines. Tam tinkami du laiko tarpsniai: pirmasis – pavasarį iki gegužės pradžios, antrasis prasideda liepos 1 d. ir tęsiasi net iki rugsėjo vidurio. Žiobrinių įdomumas – žuvų kepimas ant karklo iešmelių, susmeigtų aplink laužą.

Žvejybos kasdienybė taip pat būdavo apipinta savitais papročiais. Štai ruošiantis žvejui į ežerą ar marias plaukti, jo žmona po slenksčiu padėdavo tris pagalius, o jam išeinant pamėtėdavo juos įkandin – kad sėkmė lydėtų. Kol žvejys negrįš, pirkios nešluodavo, antraip tinklai paliks kaip iššluoti. Žūklės dieną nieko neskolindavo kaimynams. Mariosna išplaukus niekas nedrįsdavo dėvėti zuikinės kepurės ir kalboje zuikį minėti – žuvys pabėgsiančios kaip tas ilgaausis. Taip pat ir apie lokį užsiminti nedera – tinklus kerplėšos sudraskys.

Jei pirmu metimu ištraukdavo tinkle varlę ar vėžį, žūklė būsianti visai nesėkminga. Gal ir tą tinklą teks persiūti… O pirmą pagautą žuvelę paspjaudydavo tris kart – tolimesnei sėkmei. Meškerykotį, sakydavo, reikia pasidaryti iš medžio, augančio šalia skruzdėlyno. Išdrožtą meškerę vakare padėdavo po pirties slenksčiu, kad nuogaliai peržengtų bėgdami į ežerą atsivėsinti, ir paimdavo ją tik po vidurnakčio. Telydi žvejus sėkmė!

Kiti įrašai
vėgelių žvejyba
Skaityti

Nuo gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles

verslinė žvejyba kuršių mariose
Skaityti

Saugant nykstančius žuvų išteklius siūloma riboti verslinę žvejybą Kuršių mariose

žvejyba ant ledo
Skaityti

Žvejyba ant ledo: ką reikia žinoti žvejams?

žvejo diena
Skaityti

Žvejų dieną minint: kaip atsakingai žvejoti ir vartoti žuvį

Akcija „Lašiša“: Šilutės aplinkosaugininkai per kelias savaites atliko 23 reidus ir nustatė 20 pažeidimų
Skaityti

Akcija „Lašiša“: Šilutės aplinkosaugininkai per kelias savaites atliko 23 reidus ir nustatė 20 pažeidimų

Neršia lašišinės žuvys – nerekomenduojame plaukti nusekusiomis upėmis
Skaityti

Neršia lašišinės žuvys – nerekomenduojame plaukti nusekusiomis upėmis

lašišų žvejyba
Skaityti

Akcija „Lašiša“: per reidą sučiupti du pažeidėjai

Gyventojai ir įmonės Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis galės gauti nemokamai
Skaityti

Gyventojai ir įmonės Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis galės gauti nemokamai

 šlakis
Skaityti

Draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai svarbiose upėse šiemet įsigalios vėliau

NAUJIENOS

Pašalinus patvanką Dubysos upėje atvertas kelias migruojančioms lašišinėms žuvims

Pašalinus patvanką Dubysos upėje atvertas kelias migruojančioms lašišinėms žuvims

žuvų laikymo tvarka

Priminimas žvejams mėgėjams: pagautas žuvis laikykite atskirai nuo kitų žvejų laimikio

lašiša žvejyba

Prasidėjo akcija „Lašiša 2022“: aplinkosaugininkų dėmesys lašišoms ir šlakiams

Prasideda lašišų ir šlakių žvejybos sezonas

Prasideda lašišų ir šlakių žvejybos sezonas: šiais metais nebebus galima paimti sugautų šių rūšių žuvų

Ribojama žvejyba skrituliais, pakeistos lašišų, ungurių ir šlakių žvejybos taisyklės

Ribojama žvejyba skrituliais, pakeistos lašišų, ungurių ir šlakių žvejybos taisyklės

žvejyba skrituliais

Planuojama drausti skritulius, keičiamos lašišų, šlakių ir ungurių žvejybos taisykles

PATARIMAI

Žvejyba Merkyje

žvejyba rudenį. Patarimai

Ką reikia žinoti žvejojant rudenį: žinovo patarimai

Sezono pradžia ir upėtakiai: kokie masalai geriausi?

Kuoja

Žvejus atviliojo kuojos: vieta, kur geriausiai kimba, žinoma nuo seno

Telefonas žvejyboje

Į žvejybą pasiimkite ir telefoną: kokie išmanūs įrankiai padės pagauti rekordinį laimikį?

Žvejybos ABC. Kaip prisiviliojamos žuvys?

TEORIJA

Poledinė žūklė

Margasis upėtakis: ką svarbu žinoti prasidedant jo žvejybos sezonui

Kiršlys – viena gražiausių žuvų Lietuvoje: ar esate apie ją girdėję?

Vėlyvas ruduo – didelių lydekų laikas. Kaip šiuo metu pagauti aštriadantę?

Žiemos malonumai: kaip pagauti ešerį nuo ledo?

Viskas apie muselinę žvejybą – muselių tipai ir jų panaudojimas

ŽŪKLĖS ĮRANGA

Vis daugiau žvejų dėmesio sulaukia patogi ir pajudėti verčianti bemasalė avižėlė: ką pravartu žinoti?

Naujas „Shimano” sprendimas – klaida ar revoliucija?

Kaip išsirinkti dugninę meškerę?

Renkamės ritę fyderiui

Fyderio pasirinkimas

Žvejosapnas.lt Žvejosapnas.lt
Projektai: statybajums.lt / manosveikata.lt / kelioniuklubas.lt / automedia.lt / skaitome.lt / verslo.tv / seostraipsnis.lt / mokslozinios.lt /  protobokstai.lt / motinyste.lt

Input your search keywords and press Enter.