Verslinės žvejybos Kuršių mariose ir vidaus vandenyse perspektyvos atrodo trumpalaikės – Seimo socialdemokratas Linas Jonauskas dar rudenį registravo pataisas, kurios šią veiklą uždraustų visiškai ir tikisi sulaukti palaikymo iš įvairių frakcijų, tuo tarpu aplinkos ministras tokio siūlymo nepalaiko, tačiau ministerijoje ruošia savąjį. Pagal jį žvejyba Kuršių mariose liktų tik kultūros paveldo veikla, tačiau ne verslu.
Opozicinių socialdemokratų parlamentaras, buvęs aplinkos viceministras L. Jonauskas pačioje kadencijos pradžioje registravo pataisas, kuriomis būtų uždrausta verslinė žūklė Kuršių mariose, taip pat įstatymu, o ne ministro įsakymu būtų uždrausta verslinė žūklė šalies ežeruose.
„Ir sutvarkyta dar keletas kitų dalykų, tokių kaip stintelių, seliavų žvejyba šalies ežeruose ir, aišku, Lietuvos tarptautinė gėda – verslinė ungurių žvejyba, kuri yra visiškas reliktas. Kada ši žuvis yra pasauliniu mastu saugoma, mes ją leidžiame žvejoti versliniais įrankiais, gaudyklėmis, dideliais kiekiais, tą irgi reikia sutvarkyti“, – pataisas apžvelgė LRT RADIJUJE kalbėjęs Seimo narys.
Pasak jo, skubėti verčia faktas, kad žuvų ištekliai sparčiai senka, o prie to verslinė žvejyba sparčiai prisideda. Kauno mariose, kur verslinė žvejyba uždrausta 2014 metais, bendra žuvų biomasė per pirmuosius penkerius metus išaugo keturis kartus, tad ženklaus efekto tikimasi ir uždraudus verslinę žvejybą Pamaryje.
„Nereikėtų, kad nutiktų taip, kaip Baltijos jūroje, kuomet įsikišus Europos Komisijai paaiškėjo, kad menkių ištekliai yra tiek sunykę, kad praktiškai Baltijoje nebėra menkių. Po Europos Komisijos įsikišimo verslinė menkių žūklė buvo uždrausta, tai jeigu mes nenorime, kad taip nutiktų ir Kuršių mariose, patys turime tvarkytis savo kieme ir įstatymų šitą žūklę uždrausti“, – kalbėjo L. Jonauskas.
Jis pabrėžia, kad prieš rinkimus apie verslinės žūklės draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse kalbėjo „daugelis partijų“, tarp jų ir konservatoriai.
Vis dėlto Aplinkos ministerija mato kiek kitokį ateities scenarijų.
Vyriausybė yra įsirašiusi į savo programą ir ruošia platų, kontekstinį įstatymo projektą dėl verslinės žvejybos apribojimo, – LRT RADIJUI sakė ministras S. Gentvilas. – Numatyta jį padaryti dar šį pavasarį, ne prišokamai, o su kompensacijomis, aiškiais nuostatais ir keliomis išimtimis. Nes tos išimtys yra reikšmingos, kalbame apie tradicinę verslinę žvejybą tinklais, tie patys kurėnai, Neringos gyvenvietės kūrėsi kaip žvejų kaimai, ir dabar pasakyti, kad šie žmonės turi tiesiog rytoj pakabinti tinklus ir išeiti tiesiog negalima taip vienu mostu“.
Įstatymo projektas Seimui turėtų būti pristatytas kovo mėnesį, pavasario sesijoje. S. Gentvilo teigimu, klausimas nėra toks vienareikšmiškas.
„Juoda balta skirstymas, kad verslinė žvejyba yra blogai ir ją betarpiškai reikia uždrausti, irgi nėra teisingas. Pavyzdžiui, ką tik kultūros paveldu pripažinta žvejybos technologija bumbinimas, mūsų Neringos gyvenvietėse tikrai apstu rūkyklų, kurios priklausomos nuo vietinių žvejų“, – sakė aplinkos ministras.
Jis priduria, kad verslinė žvejyba yra nebeapsimokantis, „išeinantis verslas“, kuris turėtų išlikti tik kaip „kultūros paveldo puoselėjimo veikla, orientuota į aukštą pridėtinę vertę“.
UAB „Atmatos upė“ vadovas, žuvininkystės įmonių asociacijos LAMPETRA tarybos narys Algis Dirsė valdžios planams kritiškas, pasigenda juose logikos, kitų problemų, dėl kurių esą mažėja žuvų ištekliai, matymo, pavyzdžiui, klimato kaitos padarinių. Be to, priduria jis, Kuršių marių teritorija priklauso ne tik Lietuvai.
„Kuršių marių baseinas yra ne vien mūsų, visos Kuršių marios sudaro 1248 kvadratinius kilometrus, 426 kilometrai yra Lietuvos, tai toks vaizdas iš šono žiūrint, kad Lietuva ant tiek turtinga, kad savo 1200 tonų, kurias sugauna verslininkai, lyg paimtų ir padovanotų mūsų kaimynams kaliningradiečiams“, – LRT RADIJUI sakė A. Dirsė.
Pasak S. Gentvilo, besiverčiantiems versline žūkle šiuose vandenyse reikėtų padėti persiorientuoti į kitas, tvaresnes ir labiau apsimokančias veiklas. Jis priduria, kad draudimas be jokio pereinamojo laikotarpio būtų neprotingas.
„Reikia įvertinti, kad nemažai žvejybos įmonių yra gavusios europinę paramą, todėl irgi negalima prišokamai nuspręsti – jos turi vykdyti įsipareigojimus bent penketą metų. Ir savivaldybės yra gavusios paramą susitvarkyti krantines žvejybai, tai reikia įvertinti šiuos dalykus, bet iš esmės kelio atgal nėra“, – sakė aplinkos ministras.
