Aplinkos ministerijos Juozo Virbicko šiemetinė premija už nuopelnus išsaugant žuvų išteklius paskirta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiajam specialistui Jonui Pašukoniui. Ji bus įteikta birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos dieną, Prezidentūroje.
Jono Pašukonio – jam vadovaujant – ir jo kolegų pastangomis buvo sukurti nacionaliniai teisiniai žuvų išteklių apsaugos pagrindai, parengtos ir įgyvendintos lašišinių žuvų išteklių atkūrimo programos. Į lašišines upes jis ir pats yra išleidęs daugybę lašišų ir šlakių jauniklių. „Po dvidešimties metų galime džiaugtis rezultatais – lašišų gerokai pagausėjo. Ir jų, ir šlakių ištekliai stabilūs, mėgėjams šias žuvis leidžiama gaudyti upėse“, – sako Jonas.
Dzūkijoje prie Dusios ežero augusio Jono Pašukonio vaikystė ir paauglystė prabėgo su lazdyno meškere rankose. Daug laiko jis praleisdavo ir prie gimtojo Žagarių kaimo esančiame miške, kur tėtis dirbo eiguliu. Dar studijuodamas biologiją Vilniaus universitete tapo visuomeniniu gamtos apsaugos inspektoriumi ir dalyvaudavo reiduose išaiškinant žvejybos taisyklių pažeidimus. Tai buvo pirmoji pažintis su žuvų išteklių apsauga. Ir atsitiko taip, pasak Jono, kad visam gyvenimui.
Dirbdamas „Ventos“ žuvininkystės ūkyje vyresniuoju ichtiologu, susipažino su žuvininkyste, versline žvejyba, žuvų veisimu. Po to – žuvų apsaugos inspektoriaus pareigos Lietuvos žuvisaugos, žuvivaisos ir žvejybos reguliavimo baseininėje valdyboje. Darbą tęsė Aplinkos apsaugos departamente, Aplinkos ministerijoje. „Praėjau visas pakopas nuo žuvų apsaugos inspektoriaus iki Žuvų išteklių departamento direktoriaus. Nuo šios srities nenutolau ir darbuodamasis Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centre, buvau atsakingas už lašišų ir šlakių išteklių atkūrimą“, – sako Jonas.
Kitą svarbų projektą įgyvendino dirbdamas Žuvininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Teko organizuoti ir koordinuoti margųjų upėtakių ir kiršlių veisimą istoriniame žuvų veislyne Trakų Vokėje, kurį suprojektavo ir įrengė Lietuvos ichtiologijos pradininkas Mykolas Kazimieras Girdvainis. „Jį pritaikėme šaltavandenėms žuvims naudojant modernias technologijas. Sėkmingai pradėjome veisti marguosius upėtakius. Jų jaunikliukus išvežiojome į upelius po visą Lietuvą“, – prisimena Jonas.
Nuo 2017 m. jis dirba VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiuoju specialistu. Rūpindamasis saugomų teritorijų biologinės įvairovės apsauga, savo ilgametę patirtį pritaiko ir daug dėmesio skiria vandens ekosistemų ir saugomų žuvų rūšių apsaugai.
„Žuvys nematomos, jos visą laiką po vandeniu, o ir kalbėti nemoka, tad nepasiskųs. Mažai kas pastebi, kad jos nyksta, supranta priežastis. Nieko nedarydami kai kurias rūšis prarastume. Visą laiką stengiausi tai parodyti visuomenei, ypač vaikams, jaunimui, supažindinti juos su šiuolaikinėmis žuvų veisimo technologijomis, išteklių atkūrimu, žuvų vieta vandens telkinių ekosistemoje.Esu laimingas, kad dirbau ir dirbu prasmingą darbą, ne vien dėl pragyvenimo“, – sako Juozo Virbicko premijos laureatas.
Aplinkos ministerija šią premiją įsteigė 2013 m. profesoriui Juozui Virbickui, vienam iškiliausių XX a. antros pusės ichtiologų, atminti. Ji skiriama už nuopelnus žuvų išteklių apsaugos ir žvejybos kontrolės, žuvininkystės mokslo, visuomenės švietimo, tausaus žuvų išteklių naudojimo propagavimo srityse.
Juozo Virbicko premijos laureatų sąrašą galima rasti čia.
