Search
Close this search box.

Žvejyba Merkyje

Merkys – didžiausia ir turbūt gražiausia Dzūkijos upė, jos ištakos Baltarusijoje, netoli Lietuvos ir Baltarusijos
sienos. Upės ilgis – 206 km, ji beveik visa teka Lietuvos teritorija. Vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 32,4 m /s, upės nuolydis – 0,67 m/km. Merkys teka gražiomis, vaizdingomis vietovėmis, aukštupyje upė negili, neplati ir gana srauni. Vidurupyje sutekėjus didesnių intakų vandenims, Merkys išplatėja, tėkmė sulėtėja. Ties Baltąja Voke dalį savo vandens dirbtiniu kanalu atiduoda Voke, kuri teka per seklų Papio ežerą ir vasarą labai nusenka. Upės vandens lygis svyruoja nestipriai, dažniausias gylis 1-1,8 m (nuo vidurupio), todėl puikiai tinka žūklauti ir plaukioti valtelėmis bei baidarėmis visus metus. Ties Merkine Merkys įteka į Nemuną.

Privažiuoti prie Merkio gana patogu. Daugiau kelių yra dešiniajame upės krante. Žūklauti perspektyviausia
upės žemupyje, todėl siūlome kelis patogius maršrutus. Vilniečiai ir vykstantys per Vilnių gali važiuoti keliu Vilnius-Merkinė ir pažintį su upe pradėti Dargužiuose arba Valkininkuose. Vykstant traukiniu Vilnius-Varėna išlipama Pamerkiu stotelėje – nuo čia iki upės vos keli šimtai metrų. Kauniečiai ar vykstantys per Kauną važiuoja keliu Kaunas-Alytus. Važiuojant iš Dzūkijos sostinės galima pasirinkti du kelius – vienas jų nuves į Valkininkus, kitas – į Merkinę, kur Merkys susilieja su Nemunu.

Merkys, jo intakai Ula, Šalčia, Cirvija, Grūda, Skroblus, Verseka, Žvirgžde, Verža bei kitos Merkio baseino upės ir upeliai susilaukia išskirtinio dėmesio. Tai nuostabios upėtakių ir kiršlių upės, kuriose išsaugoti natūralūs šių žuvų biotopai. Deja, jau 42 metus į Merkio baseino upes neatplaukia neršti šlakiai ir lašišos, nes kelią joms pastojo 1959 m. pastatyta Kauno hidroelektrinė, kurioje nebuvo numatytas žuvitakis. Anksčiau Merkio baseino upėse neršdavo iki 40 proc. visų į krašto upes atplaukiančių lašišų ir šlakių. Vis dėlto Merkys ir jo intakai laikomi žuvingomis upėmis, jose gyvena upėtakiai, kiršliai, šapalai, salačiai, kiek mažiau ešerių, lydekų, pasitaiko sugauti ūsorių ir net karpių, yra kuojų, aukšlių, gružlių. Vilniaus muselininkų klubo „Merkys” narių iniciatyva į Merkį kasmet išleidžiama šlakių ir lašišų mailiaus. Žūklės sąlygos Merkio upėje gana griežtos. Žūklės tvarką nustato ir kontroliuoja klubas „Merkys”. Meškerioti šiose upėse leidžiama tik dirbtiniais masalais
museline meškere ir spiningu. Norintys Merkyje gaudyti karpius savo planus turi derinti su minėto klubo atstovais. Meškeriotojai, pažeidę nustatytas žūklės sąlygas, yra griežtai baudžiami.

Geriausios Merkio žūklavietės yra ties Šalčios intaku (žemiau Valkininkų), ties Duobupio intaku (žemiau Pamerkiu kaimo), ties Ūlos intaku bei Merkio ruože nuo Puvočių (įteka Grūda ir Skroblus) iki Merkio žiočių ties
Merkine. Merkio pakrantės vaizdingos, pievas keičia nuostabūs spygliuočių miškai (vidurupyje Merkys teka Rūdninkų girios pakraščiu, o nuo Pamerkiu iki pat Merkinės – Dainavos girios pakraščiu). Prie Merkio patogu ilsėtis, daugelyje kaimų ir gyvenviečių, šalia krašto ar vietinės reikšmės kelių, įrengtos poilsiavietės. Prie
Merkio įsikūrę Valkininkai, Varėna, Perloja, Merkinė. Kiek tankiau gyvenamos Merkio aukštupio pakrantės, daugiau yra nedidelių kaimelių ir pavienių sodybų. Meškeriotojai ir ketinantys keliauti Merkiu ar jo pakrantėmis
turėtų žinoti, kad Merkio aukštupys (nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Jašiūnų) paskelbtas ichtiologiniu draustiniu, o Merkio žemupio ruožas nuo Ūlos intako iki upės žiočių yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl bet kokią veiklą būtina suderinti su atsakingomis tarnybomis (Dzūkijos nacionalinio parko  Aplinkos ministerija, Saugomų teritorijųdepartamentu). Aukščiau Ūlos intako, tarp Perlojos ir Žiūrų, telkšo gražus ir žuvingas Lavyso ežeras, nuo seno garsėjantis lynais ir unguriais. Ties Varėna laimę galima išbandyti Glėbo ežere. Važiuodami iš Merkinės Alytaus link ties Meškasaliu aptiksite Ilgio ežerą.

TAIP PAT SKAITYKITE