Kaip ir kiekvienais metais, atėjus šaltajam sezonui, poledinės žvejybos entuziastai nekantriai laukia pirmojo ledo ir vos jam padengus ežerus ir tvenkinius skuba gręžti eketes savo pamėgtose vietose. Deja, ledas, ant kurio renkamasi žvejoti, ne visuomet yra saugus, kiekvienais metais girdime nelaimingų istorijų, kai tenka gelbėti įlūžusius žvejus. Tad ką reikia žinoti prieš lipant ant ledo ir kaip saugiai pasiruošti žvejybai?
Saugus ledas
Dažniausiai minima, kad žvejybai saugaus ledo storis turėtų siekti bent 7 centimetrų storį, o jei žvejoja grupė, ne vienas žmogus, ledo storis turėtų būti bent 12 centimetrų. Visgi jei ledo storis nesiekia 30 centimetrų, rekomenduojama negręžti daug ekečių vienos šalia kitos, tarp jų vertėtų palaikyti nemažą atstumą, kad nebūtų susilpnintas ledas. Tai yra puikūs orientyrai, tačiau ledo stiprumo vertinti vien pagal jo storį nederėtų. Stipriausias yra skaidrus, žalsvą ar mėlyną atspalvį turintis ledas. Jeigu ledas yra baltas ar tamsus, juodas, jis yra gerokai mažiau patikimas. Ledo tvirtumą derėtų patikrinti dar prie pat kranto, tą padaryti padeda peikena. Jeigu pora tvirtesnių smūgių su peikena nesunkiai pramušate ledą, tai tikėtina, kad toks ledas nėra saugus.
Žvejojant ant ledo svarbu suprasti, kad jis nėra vienalytis, jo storis ir stiprumas skirtingose vandens telkinio vietose gali skirtis. Jeigu dvejojate dėl ledo stiprumo, vertėtų neiti ten, kur telkinys gilesnis, o žvejoti tokiose vietose, kur įlūžę lengvai pasiektumėte dugną. Juolab kad užšalus pirmam ledui tokios vietos neretai būna labai perspektyvios. Tik vėliau, įšalui gerokai užsistovėjus, didesnė dalis žuvų renkasi pasitraukti į gilesnes vietas.
Visi ant ledo lipantys žvejai su savimi turi turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus, nelaimės atveju padedančius užsikabinti už ledo.
Vietose, kur gylis gerokai didesnis, taip pat prie krantų, kur vandens paviršiuje matyti užšalusi augmenija arba įšalę medžių šakos ar krūmai, ledas būna gerokai silpnesnis. Taip pat ledas yra silpnesnis prie šaltinių, įtekančių upelių. Tokiose vietose žvejoti rekomenduojama tik gerai įsitikinus, kad ledas yra saugus.
Apsaugos priemonės
Visi ant ledo lipantys žvejai su savimi turi turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus, nelaimės atveju padedančius užsikabinti už ledo. Smaigų neturintiems žvejams gresia piniginės baudos. Nors tai yra vienintelė privaloma apsaugos priemonė, tačiau prieš lipant ant pavojingo ledo vertėtų apsirūpinti ir papildoma apsauga.
Apsauginė liemenė – vienas iš svarbiausių poledinės žvejybos mėgėjų atributų. Ji ne tik padeda nelaimės atveju, tačiau ir šiek tiek apsaugo nuo vėjo, taip suteikdama daugiau komforto laiką leidžiant dideliame šaltyje. Be liemenės, su savimi reikėtų turėti ir apie 10 metrų ilgio virvę, ant kurios bent kas pusę metro būtų surišti mazgai. Tokia virvė itin praverčia, kai į ją įsikibti reikia įlūžusiam žvejui, o mazgai užtikrina, kad virvė neišslys iš rankų bandant išlipti iš vandens. Prie vieno virvės galo gali būti pritvirtintas nedidelis svoris, padedantis lengviau numesti virvę link įlūžusio žvejo.
Norint ištrūkti iš vandens reikėtų mėginti atsigulti ant ledo ir apsiversti ant nugaros, tik tada šliaužti toliau nuo lūžio vietos.
Ką daryti įlūžus ledui?
Jeigu vis dėlto netinkamai įvertinote ledo saugumą ir ledui įlūžus atsidūrėte vandenyje ar nelaimė nutiko šalia žvejojančiam asmeniui, stenkitės nepanikuoti. Įkritus į vandenį reikėtų išskėsti rankas, tai padės išsilaikyti vandens paviršiuje. Jeigu bandysite kabintis už ledo kraštų, jie lūžinės, taip išeikvosite jėgas ir brangų laiką. Taip pat nereikėtų ir bandyti ant ledo užšliaužti krūtine. Norint ištrūkti iš vandens reikėtų mėginti atsigulti ant ledo ir apsiversti ant nugaros, tik tada šliaužti toliau nuo lūžio vietos.
Norint padėti įlūžusiam asmeniui jokiu būdu nereikėtų eiti prie ledo krašto ir bandyti paduoti jam rankos. Tokiu atveju geriausia būtų naudotis anksčiau paminėta virve ir bandyti žmogų ištraukti su ja. Jeigu virvės neturite, su šalia esančiais žvejais gulkite ant ledo ir formuokite grandinę link vandenyje esančio žmogaus. Grandinės priekyje, arčiausiai įlūžusio asmens, esantis žmogus su savimi turėtų turėti šaką, virvę, šaliką ar kitą daiktą, už kurio galima būtų laikytis. Jį padavus vandenyje esančiam žmogui visa grandinė iš lėto turėtų trauktis atgal, kartu su savimi iš vandens traukdama įkritusį žveją.
Jeigu vietos tiksliai nežinote, reikia įvardyti arčiausią žinomą vietą ir apibūdinti supančią aplinką.
Jei matomas ant ledo įlūžęs žmogus, vienas asmuo turėtų nedelsdamas skambinti pagalbos telefonu 112. Susisiekus su operatore svarbiausia kuo greičiau pateikti tikslią buvimo vietą ir kuo trumpiau, bet aiškiai apibūdinti situaciją. Jeigu vietos tiksliai nežinote, reikia įvardyti arčiausią žinomą vietą ir apibūdinti supančią aplinką.
Išlipus iš vandens, atgal į krantą reikėtų grįžti ta pačia kryptimi, iš kurios atėjote, geriausia būtų šliaužti, paskirstant savo kūno svorį ant kuo didesnio ploto, bent iki tos vietos, kur esate įsitikinę, kad ledas yra saugus.
Jeigu dvejojate, geriausia likti namuose
Jeigu dvejojate dėl ledo saugumo, geriau palaukti palankesnių sąlygų poledinei žvejybai ir likti namuose. Lipdami ant nesaugaus ledo rizikuojate ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe. Laiką, kurį praleidžiate namuose, galite skirti žvejybinėms sistemėlėms pasiruošti, pasigaminti sargelį ar net meškerėlę.
