Tikriausiai daugelis žvejų, lupdami giliai žuvies viduje įstrigusį kabliuką, net nesusimąsto, ar žuvims skauda. Klausimas, ar žuvys jaučia skausmą, ir kaip veikia žuvų nocicepcijos mechanizmai, mokslininkus domina jau daugelį metų. Ar žuvys jaučia skausmą kaip žmonės? O gal turi visai kitokį skausmo pajutimo mechanizmą?
Straipsnyje „Nocicepcijos ir skausmo evoliucija: žuvų elgsenos įrodymai“, kuris publikuotas „Philosophical Transactions of the Royal Society B“, teigiama, kad žuvys jaučia skausmą labai panašiai kaip žmonės.
Straipsnio autorė, Liverpulio universiteto mokslininkė Lynne Sneddon, tikina, kad žuvys turi unikalius nocicepcinius mechanizmus ir, žuvims sukėlus skausmą, pasikeičia ir jų elgsena.
„Nocicepcija – tai informacijos priėmimas, kai audinių pažeidimo vietoje sudirginami specialūs receptoriai ir gimsta nervinis impulsas. Jis jutimo laidais perduodamas į centrinę nervų sistemą ir ten suvokiamas kaip skausmas – taip gimsta skausmo pojūtis. Skausmo pojūtį seka neigiamas emocinis atsakas, lydimas baimės, sujaudinimo ar depresijos, – kančia. Jei skausmas vargina ilgesnį laiką, pakinta ir žmogaus elgsena: jis kalba apie skausmą, nerimauja, nuolat lankosi pas gydytojus ar vaistininkus, ieško nusiraminimo, keičiasi jo laikysena, veido išraiška. Taigi skausmas sukelia ne tik fizinį ir psichologinį diskomfortą“, – straipsnyje „Skausmo samprata, kilmė, klinikiniai ypatumai. Dažniausios skausmo priežastys neurologijoje“nocicepciją aiškina R. Kaladytė-Lokominienė, gydytoja neurologė iš VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos.
„Žuvų tyrimai parodė, kad šių gyvūnų skausmo suvokimo procesai yra itin panašūs į žinduolių. Be to, skausmo sukėlimas greičiausiai lemia elgesio ir fiziologinius pokyčius: sumažėja aktyvumas, suaktyvėja ventiliacija, žuvys pradeda elgtis neįprastai, vengia tos vietos, kur joms buvo sukeltas skausmas”, – savo publikaciją aiškino Liverpulio universiteto tyrėja.
Pastebėta, kad įvairios žuvų rūšys keičia savo elgesį po skaudžios patirties. Pavyzdžiui, jūrų ešeriai prasčiau maitinasi, jei prieš patekdami į vandens rezervuarą buvo pagauti naudojant kabliuką. Jei auksinę žuvelę tam tikroje vietoje nutrenks silpna elektros srovė, ji tos vietos vengs 3 dienas.
Mokslininkė aiškina, kad žuvų gebėjimai yra dažnai nuvertinami, o mitai apie jas yra labai gajūs. Straipsnyje ji pateikia pavyzdį, kad dauguma žmonių tiki, jog auksinės žuvelės prisimena tik tai, kas įvyko prieš 2 ar 3 sekundes, tačiau jos atlikti tyrimai rodo, kad jos gali atsiminti ir atpažinti savo atvaizdą veidrodyje net 5 mėnesius.
Tai, kad žuvų elgseną pakeičia būtent skausmo pojūtis, mokslininkė patvirtina duodama žuvims nuskausminamųjų. Pasak jos, gavę skausmą malšinančių vaistų, žuvys pradeda elgtis įprastai, tarsi grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.
Tyrėją domina ir galimi skausmo receptorių dirgikliai, kurie egzistuoja tik jų aplinkoje. Pavyzdžiui, daugelį sausumos žinduolių veikia gravitacijos dėsniai, vadinasi, jie žino, kad nusiritę nuo šlaito susižeis ir jaus skausmą? Tačiau ko ir kaip turi saugotis žuvys, gyvenančios visiškai kitokioje aplinkoje?
