Žvejosapnas.lt Žvejosapnas.lt
  • Naujienos
  • Patarimai
  • Teorija
  • Žūklės įranga
  • Virtuvė
  • Lietuvos žuvys
Žvejosapnas.lt Žvejosapnas.lt
  • Naujienos
  • Patarimai
  • Teorija
  • Žūklės įranga
  • Virtuvė
  • Lietuvos žuvys

Mėgstamiausios Baltijos šalių gyventojų žuvys netrukus gali patekti į nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą

Vasaros atostogų prie jūros neįsivaizduojame be rūkytos plekšnės, ešerio ar starkio. Ne vienas turime prisiminimų, kaip su tėvais plaukdavome jų žvejoti į Baltijos jūrą ar gilesnius ežerus.

Deja, šios lietuvių mėgstamos žuvys šiemet pirmą kartą istorijoje pripažintos kaip greitai nykstančios, todėl gamtos saugotojai pataria prieš perkant žuvį atkreipti dėmesį į tai, kaip ji buvo sugauta.

Mėgstamos žuvys – ties išnykimo riba

„Bėgant metams, žuvų ištekliai Baltijos jūroje išliko stabiliai prasti. Vidutinės sąlygos žuvims nuolat blogėjo. Vidaus vandenų žuvų padėtis yra geresnė nei Baltijos jūroje, kur kasmet vis daugiau žuvų atsiduria ties išnykimo riba“, – sako Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės žinovas Robertas Staponkus.

Eksperto teigimu, į nykstančių rūšių sąrašą dabar įtrauktas ir lietuviams gerai žinomas otas: „Šiemet į tinklus sugautas otas buvo įrašytas į raudonąjį sąrašą.

Kadangi otas pagaunamas tik tinklais – vos dalis jų patenka į spąstus – patariame nebesirinkti Baltijos jūroje pagauto oto.“

Padėtis su pažįstama ir mylima Baltijos jūros plekšne taip pat blogėja. Taip pat, nepaprastai svarbu vengti gaudyti ir valgyti ungurius bei menkes, kuriems gresia didelis pavojus. „Tai tarsi medžioti paskutinį raganosį“, – sako R. Staponkus.

Žinovai pataria vengti vartoti tas žuvis ir jūros gėrybes, kurios yra sugautos naudojant dugninius tralus ar dragas. Vykdant tokio tipo žvejybą, žuvys surenkamos ir tempiamos jūros dugnu, taip trikdant jūrų buveines ir jūrų gyvybę.

Žinovas taip pat nepataria rinktis egzotinės žuvies: „Pats sveikiausias būdas yra valgyti arti gyvenamosios vietos pagautą žuvį ir visada įsitikinti, kad perkama žuvis yra sugauta arba auginama tvariai.“

Parduotuvėse – tik tvariai pagauta žuvis

„Rimi“ – pirmasis mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje, nustojęs prekiauti nykstančia žuvimi. Jau prieš metus „Rimi“ parduotuvėse pradėtas didinti sertifikuotų jūros gėrybių pasirinkimas, kad jis būtų lengviau prieinamas visiems.

Dėl šio sprendimo žymiai išaugo pirkėjams siūlomas sertifikuotų jūros gėrybių pasirinkimas: Lietuvoje ji perkopė 70  proc., Latvijoje – 35 proc., o Estijoje – 45 proc. nuo visos parduodamos žuvų ir jūros gėrybių gaminių.

„Baltijos šalyse didžiausias sertifikuotos žuvies pardavimų augimas pastebimas Latvijoje, kur augimas viršijo 70 proc., tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia šiek tiek daugiau nei 50 proc., o Estijoje – beveik 17 proc.“, – sako Liudvikas Aleliūnas, „Rimi“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Baltijos šalyse.

Sertifikuotos jūros gėrybės – tai žuvis ar kitos jūros gėrybės, kurios buvo sugautos ar auginamos taip, jog mažiau pakenktų žmonėms ir aplinkai.

Tokias jūros gėrybes tiekiančias įmones sertifikuoja dvi tarptautinės institucijos – Jūros priežiūros taryba (angl. „Marine Stewardship Council“) ir Akvakultūros priežiūros taryba (angl „Aquaculture Stewardship Council“).

Šių institucijų suteikiami pažymėjimai leidžia kurti draugiškesnę aplinkai žvejybą ir iš prekystalių pašalinti aplinkai kenksmingais būdais sugautas žuvis.

Nykstančių žuvų sąraše yra ir dar kelios lietuvių mėgstamos žuvų rūšys – kritiškai nykstantys unguriai, menkės ir Baltijos jūros starkiai. Taip pat – plekšnės ir ešeriai, kurių padėtis kasmet prastėja. Tiesa, šprotų, Baltijos silkių, kuojų ir vėjažuvių padėtis pradeda gerėti.

Jūros priežiūros tarybos ( angl. „Marine Stewardship Council“) ir Akvakultūros priežiūros tarybos (angl „Aquaculture Stewardship Council“) įsteigtos ženklinimo sistemos yra labiausiai paplitusios pasaulyje.

Šių institucijų įsteigtas sertifikatas patvirtina, kad žuvys auginamos ekologiškai ir be antibiotikų. Taip pat, etiketėse nurodoma, kur ir kaip žuvys buvo sugautos ar augintos, užtikrinama, kad šiame procese nebūtų padaryta žala gamtai.

Kiti įrašai
vėgelių žvejyba
Skaityti

Nuo gruodžio 15 d. įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles

verslinė žvejyba kuršių mariose
Skaityti

Saugant nykstančius žuvų išteklius siūloma riboti verslinę žvejybą Kuršių mariose

žvejyba ant ledo
Skaityti

Žvejyba ant ledo: ką reikia žinoti žvejams?

žvejo diena
Skaityti

Žvejų dieną minint: kaip atsakingai žvejoti ir vartoti žuvį

Akcija „Lašiša“: Šilutės aplinkosaugininkai per kelias savaites atliko 23 reidus ir nustatė 20 pažeidimų
Skaityti

Akcija „Lašiša“: Šilutės aplinkosaugininkai per kelias savaites atliko 23 reidus ir nustatė 20 pažeidimų

Neršia lašišinės žuvys – nerekomenduojame plaukti nusekusiomis upėmis
Skaityti

Neršia lašišinės žuvys – nerekomenduojame plaukti nusekusiomis upėmis

lašišų žvejyba
Skaityti

Akcija „Lašiša“: per reidą sučiupti du pažeidėjai

Gyventojai ir įmonės Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis galės gauti nemokamai
Skaityti

Gyventojai ir įmonės Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis galės gauti nemokamai

 šlakis
Skaityti

Draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai svarbiose upėse šiemet įsigalios vėliau

NAUJIENOS

Pašalinus patvanką Dubysos upėje atvertas kelias migruojančioms lašišinėms žuvims

Pašalinus patvanką Dubysos upėje atvertas kelias migruojančioms lašišinėms žuvims

žuvų laikymo tvarka

Priminimas žvejams mėgėjams: pagautas žuvis laikykite atskirai nuo kitų žvejų laimikio

lašiša žvejyba

Prasidėjo akcija „Lašiša 2022“: aplinkosaugininkų dėmesys lašišoms ir šlakiams

Prasideda lašišų ir šlakių žvejybos sezonas

Prasideda lašišų ir šlakių žvejybos sezonas: šiais metais nebebus galima paimti sugautų šių rūšių žuvų

Ribojama žvejyba skrituliais, pakeistos lašišų, ungurių ir šlakių žvejybos taisyklės

Ribojama žvejyba skrituliais, pakeistos lašišų, ungurių ir šlakių žvejybos taisyklės

žvejyba skrituliais

Planuojama drausti skritulius, keičiamos lašišų, šlakių ir ungurių žvejybos taisykles

PATARIMAI

Spiningas pradedantiesiems

Žvejyba plūdine meškere

Žvejybos ABC. Kaip prisiviliojamos žuvys?

Feederis stiprioje srovėje

Kuoja

Žvejus atviliojo kuojos: vieta, kur geriausiai kimba, žinoma nuo seno

Žvejyba Nemune

TEORIJA

Viskas apie muselinę žvejybą – muselių tipai ir jų panaudojimas

Stintos: kaip sugauti agurkais kvepiančią žuvį?

Poledinė žūklė

Poledinės žūklės sezonas eina į pabaigą – metas pradėti žvejoti šapalus: kokios gudrybės pravers?

Seliavos – giliųjų ežerų lobis: kaip pagauti šią paslaptingą žuvį?

Vėlyvas ruduo – didelių lydekų laikas. Kaip šiuo metu pagauti aštriadantę?

ŽŪKLĖS ĮRANGA

Renkamės ritę fyderiui

Fyderio pasirinkimas

Kaip išsirinkti dugninę meškerę?

Naujas „Shimano” sprendimas – klaida ar revoliucija?

Vis daugiau žvejų dėmesio sulaukia patogi ir pajudėti verčianti bemasalė avižėlė: ką pravartu žinoti?

Žvejosapnas.lt Žvejosapnas.lt
Projektai: statybajums.lt / manosveikata.lt / kelioniuklubas.lt / automedia.lt / skaitome.lt / verslo.tv / seostraipsnis.lt / mokslozinios.lt /  protobokstai.lt / motinyste.lt

Input your search keywords and press Enter.