Per reidą ankstų penktadienio rytą buvo pastebėtas asmuo, žvejybai naudojantis plukdomąjį tinklą. Aplinkosaugininkams sulaikius asmenį paaiškėjo, kad neteisėtos žvejybos metu jis sugavo karšį, meknę ir lašišą. Beje, kaip sako aplinkosaugininkai, tai viena pirmųjų pastebėtų lašišų – šios žuvys pamažu ima migruoti į mūsų vandens telkinius neršti, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime.
„Asmuo Nemuno pakrantėje bandė paslėpti nemėgėjiškos žūklės įrankį – 50 metrų ilgio tinklą ir valtį. Tačiau apžiūrėjus teritoriją neteisėtoje žvejyboje naudoti įrankiai buvo pastebėti ir paimti“, – sako Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.
Kaip teigia aplinkosaugininkas išvengti administracinės atsakomybės pažeidėjui tikrai nepavyks, jam gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų ir teks sumokėti žuvų ištekliams padarytą žalą – 1170 eurų su valties ir statomojo tinklo konfiskacija.
Aplinkosaugininkai primena, kad netrukus, jau nuo rugsėjo 1 d. prasidės aplinkosauginė akcija „Lašiša 2021“ ir šiuo laikotarpiu bus skiriamas išskirtinis dėmesys lašišų ir šlakių apsaugai šalies vandens telkiniuose, kad šios žuvys galėtų saugiai migruoti ir išneršti.
Už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejybą naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą) numatyta bauda iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones ir sąlygas – numatyta bauda iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.
