Search
Close this search box.

Feederis stiprioje srovėje

Žvejyba feederiu jau pati savaime yra patraukli, tačiau visą savo potencialą ji atskleidžia būtent srovėje. Srovė, kuri dažniausiai trukdo žvejui išlaikyti šeryklą vienoje vietoje, tuo pačiu daro jam ir didžiulę paslaugą- paskleidžia jauką pasroviui. Tai leidžia prisivilioti į žvejybos vietą žuvį iš didesnės akvatorijos. Tokiomis sąlygomis žvejoti ne visada lengva, o kai kuriuose srovės ruožuose išvis neįmanoma. Pakalbėkime apie srovės įtakos feederio sistemai mažinimą, apžvelkime jų stipriasias ir silpnasias vietas.

Tos pačios upės srovė skirtinguose jos ruožuose gali kardinaliai skirtis. Salyginai galimę srovės stiprumą suskirstyti į vidutinį – naudojamos iki 80 gr. svorio šeryklos ir stiprų- tenka naudoti sunkesnes nei 80 gr. šeryklas. Pirmu atveju norint teisingai jaukinti žūklavietę problemų nekyla, šerykla gerai laiko dugną, jos neneša srovė, o jaukinimas vyksta beveik viename taške. Stiprioje srovėje viskas pakankamai sunkiau ir išlaikyti šeryklą ganėtinai sunku netgi naudojant visus žinomus būdus.

O bet tačiau, netgi greitoje vagoje galime rasti ruožus kuriuose srovė ganėtinai silpnesnė. Vietas su sūkuriais, su atgaline srove, užutėkius, vagos posūkius – praktiškai visada galima rasti keletos kilometrų upės atkarpoje. Tokios vietos gali būti netgi labai kibios, nes dauguma žuvų rušių taip pat nemėgsta stiprios srovės ruožų, nes tokiose vietose sunkiau ieškotis maisto ir nuolat išnaudojama daugiau jėgų priešinantis srovei. Deja nevisada yra galimybė tokias vietas surasti ir žūklauti tenka būtent stiprioje srovėje. Esant tokiai situacijai pagrindine problema tampa dugno reljefo nustatymas ir šeryklos nešimas pasroviui. Net jei ir pavyks stiprioje srovėje nustatyti dugno perkritimus, duobes, dreisenų kolonijas, tai išlaikyti šeryklą tokioje vietoje pavyksta toli gražu ne visada. Žvejys užmeta sistemą į vieną vietą, o šerykla nešama srovės prisiplaka arčiau kranto, pakeliui iš jos išbyra pašaras.

Kaip žvejoti feederiu stiprioje srovėje? Apžvelkime keletą rekomendacijų:
Jei srovė išties „velniškai“ stipri ir visas jųsų sunkiųjų šeryklų arsenalas nesusitvarko su tokio stiprumo srove, geriausia išeitis pasieškoti kitos vietos ar vandens telkinio…  Kitais atvejais skaitome toliau…

1. Pagrindinis šeryklos išlaikymo vietoje būdas – padidinti jos svorį. Neša 80 gr.- uždedame 100gr., neša 120gr. – dedame 150 arba pridedame svarelį.
2. Kitas svarbus momentas – naudoti plonesnius valus.
3. Dar vienas būdas išvengti nešimo (ginčytinas variantas, plačiau apie jį skaitykite žemiau) pakelti feederį kuo aukščiau– tokiu atveju vandenyje bus mažiau valo.
4. Mesti šeryklą arčiau kranto – arčiau kranto srovė mažesnė.
5. Nadoti šeryklas kurios labiau pritaikytos srovei, pvz. trikampes, lašo formos, su kliuviniais dugnui ir kt
6. Pakeisti feederio viršūnę į stangresnę;
7. Atpalaiduoti valą, vandens paviršiuje suformuojant kilpą (veikia ne visada).
8. Jei šie punktai nepadeda ir šeryklą vis tiek neša, galima pradėti mokintis dugninės žūklės pravedimu arba grįžti prie 1-ojo punkto.
Aptarkime visus punktus paeiliui

1. Naudoti sunkesnes šeryklas

Šis punktas vienas labiausiai „veikiančių“. Dažniausiai susitvarkyti su srove galima naudojant sunkesnę šeryklą. Tiesa tam yra viena maža ir viena didelė kliūtis. Pirma – tokios šeryklos tą momentą būtent ir neturime, antra- feederio gramatūros trūkumas. Jei ruošiatės žvejoti srovėje, o tuo labiau greitoje, tiesiog būtina įsigyti „Havy“ arba „Ekstra Havy“ feederį. Populiarus 120 gr. testas neriba, tokiu atveju jūs galėsite naudoti tik 100gr. šeryklas (nepamirškime kad prie šeryklos svorio reikia pridėti ir pašarų svorį, bei stengtis neviršyti viršutinės testo ribos). Kai kurioms upėms gali prireikti ir 140-160 gr. testo feederių arba net aukštesnės gramatūros. Tiokio testo feederius galimai labiau tiktų priskirti prie karpinių kotų nei prie feederių.

Nors viršūnėlė ir suteiks feederiui jo „firminį“ jautrumą, tačiau greita blanko akcija jau nebesuteiks to pojūčio traukiant žuvį, dėl kurio dauguma taip mėgtsa žvejybą feederiu. Savaime suprantama kad feederio mėgėjo arsenale turėtų būti šeryklų ir stovinčiam vandeniui (30-60 gr.) ir srovei (80-120 gr. ir daugiau). Jei reikiamo svorio po ranka nepasitaikė, o feederio testas leidžia, galima pridėti svorio primontuojant svarelį. Visgi tokia konstrukciaj „laiko dugną“ blogiau nei monolitinė to paties svorio šerykla. Čia reiktu sustoti ir apibrėžti, kad šeryklos svoris turėtu būti „ties riba“, tai yra neverta žvejoti su tokia šerykla kurios svoris bus per didelis srovei. Kodėl tai svarbu? Feederis bus sureguliuotas tinkamai tada kai šerykla pajudės iš savo vietos kimbant žuviai. Tuo pačiu įvyksta ir savaiminis žuvies pakirtimas, o žvejui žvejojant srovėje su tinkamai sureguliuotu įrankiu (visa sistema) ir tinkamai parinkta šerykla, dažniausiai belieka ištraukti žuvį. Žvejojant per sunkia šerykla, kibimo metu „teisingas“ savaiminis pasikirtimas neįyksta nes žuvis nepatempia šeryklos (tam prireikia didesnės jėgos panaudojimo).

Naudojant sunkias šeryklas padažnėja jų „nušovimas“ (nutrūksta užmetimo metu) ar net kai kurių ričių klipso pažeidimai. Norint užmesti tokius svorius su plonais mono ar pintais valais reiktų naudoti šoklyderį (atitinkamo ilgio (keli meškerės ilgiai) storesnio diametro valą (Guru)). Užmetimo atstumą ant ritės tokiu atveju geriau fiksuoti naudojantis kanceliarinėmis gumytėmis.

2. Naudoti plonesnį pintą ar mono valą.

Antras pagal veiksmingumą kovos su srove būdas. Daugumoje atveju, mažesnio diametro mono valo su šoklyderiu arba pintuko su tuo pačiu šoklyderiu naudojimas, leidžia geriau laikyti dugną ir naudoti lengvesnes šeryklas. Suprantama, kad kuo mažesnis valo diametras, tuo mažesnis pasipriešinimas srovei, bet ir valo stiprumas sumažėja. Iš to seka ir dažnesni nušovimai ir greitenis valo nusitrynimas kriauklynuose ir didesnė galimybė traumuotis (nereikėtų pa,iršti kad plonesniu valu didesnė tikimybė susižeisti pirštus užmetimo metu). Taip pat prie minusų reikėtų priskirti ir šoklyderio naudojimą. Ne visada ir ne visi mazgai gali lengvai praeiti pro feederio viršūnėlės žiedelius, o ir dauguma žvejų kažkodėl taip su juo ir nesusidraugavo.

3. Pakelti kuo didesnę valo atkarpą virš vandens pakeliant viršūnėllę aukščiau.

Žvejonat nedideliu atstumu (iki 30metrų) tai pakankamai veiksmingas būdas kovojant su srove. Kuo mažiau pintuko ar mono valo bus vandenyje, tuo mažiau jį veiks vandens tėkmė. Tolimose distancijose, ištraukto valo kiekis tėkmės įtaką mažina nežymiai. Čia priešingai, gali padėti valo atleidimo metodas paie kurį pašnekėsim vėliau. Prie šio būdo minusų galime priskirtį negalėjimą juo naudotis esant stipriam vėjui ir žmogiškasis faktorius: žiūrėti į viršūnėlę vandens fone mieiau nei dangaus fone. Tai ne taip patogu ir ne taip įdomu, juk prie upės atvažiuojam pasigrožėti jos plotais ir srove.

4. Užmetinėti arčiau kranto, kur kaip taisyklė srovė lėtesnė.

Beje ir žuvis esant stipriai srovei laikosi arčiau kranto, ten ir jaukas geriau užsilaiko ir mitybos bazė geresnė ir nereikia galynėtis su srove.

5. Naudoti teisingos formos šeryklą.

Srovėje geriau naudoti kvadratines ir trikampes šeryklas. Dar geriau jei jų apačioje yra gauburėliai (kojytės) (pastaruoju metu tai ginčytinas faktas (Guru)). Daugelis šeryklėles tiuninguoja savarankiškai primontuodami net vinis, pačiam gerinant šeryklas gali sugalvoti nemažai geresnio sukibimo variantų. Tokiais atvejais padidėja galimybė „pagauti“ kliuvinį ar nuolat tempti į karntą žoles ar dugno šiukšles.

6. Naudoti kietesnę viršūnėlę.

Srovei dažniausiai naudojama pati kiečiausia viršūnėlė iš esančių komplekte. Ne pats veiksmingiausias kovos būdas, bet to pamiršti nereikėtų.

7. Atpalaiduoti daugiau valo, vandens paviršiuje suformuojant kilpą.

Atrodo prieštarauja rekomendacijai pakelti feederį aukščiau ir ištraukti iš vandens kuo daugiau valo- taip ir yra. Kai žvejybos distancija didesnė nei 25 metrai, po užmetimo atpalaiduojam valą (2-3-4 metrus) neužklipsuodami. Šis būdas veikia kai srovė nėra labai stipri (šeryklos svoris tokiu atveju turėtų būti iki 80 gr.).
Valas sudaro kilpą ir guli pasroviui sudarydamas mažesnį pasipriešinimą srovei nei įtamptas. Tokiojiu būdu srovės spaudimas atiteks valo viduriui, o kraštai tik gulės pasroviui. Kibimas tokiu būdu indikuojamas blogiau, bet vis tiek matomas.

8. Gaudymas pravedimu.

Šiek tiek kitoks būdas nei dauguma pripratę. Tam reiktų pakankamai švaraus dugno ruožo, kuriame nebūtų kliuvinių, ilgesnio pavadėlio (apie metro ilgio) ir putplasčio rutuliuko maunamo ant kabliuko prie masalo.
Šeryklos žvejojant tokiu būdu nelaikomos ant dugno, o nuolat juda. Šiuo atveju masalas juda prieš šeryklą, o jaukas intensyviai išplaunamas iš šeryklos ir aplenkia masalą. Šis variantas „gerai dirba“ esant aktyviam kibimui vasaros metu. Kai žuvis pasikerta- matomi būdingi viršūnėlės trūkčiojimai. Metimai atliekami prieš srovę ir ganėtinai dažniau. Būna, kad būtent tokiu būdu kai kuriose upės atkarpose įmanomą kažką pagauti.
Na štai manau ir visos pagrindinės rekomendacijos. Sėkmės tramdant stiprią srovę!

Iš rusų kalbos su straipsnio originalo autoriaus leidimu vertė – Guru. Straipsnio originalas: http://feederist.ru/stati-i-rekomendaci … m-techenii

Šaltinis: www.kitamkrante.lt

TAIP PAT SKAITYKITE