Kuršių marių ir priekrantės žvejai bei prekybininkai ieško būdų, kad šviežia žuvis būtų dažnesnė ne tik ant pamario, bet ir didmiesčių gyventojų stalo. Pasirašytas susitarimas kartu ieškoti logistikos, sandėliavimo sprendimų, kad sugauta žuvis būtų tiekiama šalies gyventojams, o ne išvežama į kitas šalis.
Šilutėje pusmetį veikianti žuvies parduotuvė – populiari. Verslininkai siūlo ir šviežios žuvies, ir jos gaminių.
„Atvažiuoja iš visų Lietuvos kraštų ir veža giminaičiams, draugams, kaimynams, nes sako, tik čia tokia žuvis, kurią galim gauti tokią skanią, tokią šviežią“, – teigia „Jūros vėjo“ savikontrolės vadovė Karolina Kriščiūnaitė.
Pirkėjai sako, svarbu, kad žuvis būtų šviežia ir mieliau perka Kuršių mariose sugautą.
„Karšį mėgstu, pirkau vienąkart labai didelį ir skanų, vežiau į Kauną. Geriau, kad būtų mūsų marių, šaldytos jau yra iš toliau“, – sako šilutiškė Modesta.
„Vyras rusniškis, mes šilutiškiai, mes ir skumbrę labai dažnai perkam, nuvažiuojam ir į Rusnę, ir čia iš jų prekeivių“, – teigia šilutiškė Onutė.
O štai parduotuvėje Sakūčiuose – žuvis rūkoma šalia ir iškart dedama į vitriną.
„Populiariausiai tai yra karšis, nes jis yra marinis, paskui perka žiobrį, šalto rūkymo“, – teigia pardavėja Roma Vindžigelskienė.
Pamario gyventojams gauti šviežios žuvies – lengviau nei kituose miestuose. Vien Kuršių mariose per metus sužvejojama apie 1200 tonų žuvies.
„Apie 30 proc. žuvies yra eksportuojama, ypatingai gal labiau domisi mūsų žuvim latviai, lenkai. Latviai ypatingai, nes jie turi išvystę pramonę“, – sako Žuvininkystės įmonių asociacijos „LAMPETRA“ vadovė Siga Jakubauskienė.
Priekrantės ir Kuršių marių žvejų tikslas – išplėsti logistiką, kad šviežia žuvis pasiektų ir didmiesčius, ir regionus.
„Pradėjom ūkininkų turgelius, tai visi veždavo tik kopūstus, kažkada kažkam kilo mintis, kad kopūstus galima užraugti, ir įvairiai, ir dabar turim didžiausią raugintų kopūstų asortimentą, ir ta pridėtinė vertė ūkininkui labai didelė. Čia identiška situacija su žvejais, nes iki šiol parduodami tik didmeniškai jie jokios pridėtinės vertės neturėjo“, – teigia kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
Tačiau žvejai sako, kad investuoti jiems patiems – rizikinga. Nežinia, ar žvejoti Kuršių mariose nebus uždrausta.
„Žvejojam vienam baseine su Rusija ir dalinamės tais pačiais laimikiais. Ir Rusijos kvotos yra dvigubai didesnės nei mūsų. Mes ką sužvejojam ir stengiamės, kad viskas ir liktų pas mus Lietuvoje“, – sako „Jūros vėjo“ direktorius Ramūnas Kriščiūnas.
Kad šviežios žuvies poreikis yra, įrodo kauniečiai. Karosai ir starkiai nuo prekystalio dingo pirmieji.
„Kaip matot, pasilikę nedaug produkcijos, reiškia, žmonėms to reikia, iš esmės prieš šventes daugiausia žuvies parsiduoda, reikia žmones pratinti prie žuvies, lietuviai dar nėra išpopuliarinę to žuvies valgymo“, – tikina „Šeimos žuvies“ atstovas Darius Riševičius.
Ketvirtadienį sutartį pasirašę žvejai ir prekybininkai sako pradėsiantys ieškoti ir logistikos, ir sandėliavimo sprendimų, kad galėtų tiekti žuvį visai šaliai, tik bijo, jei Žuvininkystės įstatymo pataisoms bus pritarta, versline žūkle užsiimančios įmonės iš Kuršių marių turės pasitraukti per trejus metus ir marių žuvies nebeliks.
