Vis daugiau tautiečių, leisdami laiką gamtoje su meškere rankose, įsisąmonina esminę tiesą – kuo dagiau žuvų liks mėgstamame ežere ar upelyje, tuo bus didesnė tikimybė pagauti trofėjinį laimikį ateityje. Todėl džiugu, kad vis daugiau Lietuvos meškeriotojų vadovaujasi principu – „Pagavai – paleisk“. Tačiau išmatuoti ir pasverti laimikį vis tiek norisi. Kaip tai teisingai padaryti ir nepakenkti žvynuotajai, šiame rašinyje ir pakalbėsime.
Žuvies ilgis Tai turbūt pats paprasčiausias ir greičiausias laimikio „matavimo“ būdas. Tačiau ir jam reikia papildomų reikmenų. Be ruletės, matavimo juostos ar kito ilgio matavimo prietaiso, pravartu turėti bent jau graibštą. Kuo gaudomos žuvys bus didesnės, tuo ir graibšto „galva“ turi būti didesnė. Ant drėgno graibšto tinklelio paguldytą laimikį galime greitai ir patogiai išmatuoti ir paleisti atgal į gimtąją stichiją. Didesnėms žuvims: karpiams, šamams, dideliems karšiams ir lynams matuoti patogesnis bus vadinamas demblys – paminkštintas paklotas. Beje, nereikėtų pamiršti prieš dedant ant demblio žuvį, jį sudrėkinti. Vidutinio dydžio ir mažesnių žuvų ilgiui matuoti labai patogūs yra graibštai su ilgio skalėmis ant tinklelio. Tokiose graibštuose žvynuotąją galime tiesiog išmatuoti vandenyje. Be abejo, jeigu meškeriojame dviese, mums su žuvies matavimo darbais gali puikiai pagelbėti kolega. Kol mes vandenyje laikysime laimikį, bičiulis greitai jį pamatuos. Nepamirškite, kad kuo mažiau žuvis bus kilnojama ir nešiojama, tuo ji turės didesnius šansus išgyventi.
Žuvies svoris Pasverti laimikį yra kiek komplikuočiau, bet žinodami kelis niuansus galime tai taip pat greitai padaryti. Visų pirma, žuvį galime pasverti tame pačiame graibšte arba jo „galvoje“ – liks tik atimti paties graibšto svorį. Taip pat yra gaminami graibštai, kurių rankenose jau yra įtaisytos svarstyklės.
Norint pasverti itin didelius laimikius, teks naudoti visokio tipo „maišus“ ir „lopšius“. Specialus skylėtas sintetinės medžiagos maišas (angl. „Sack“) puikiai tiks didelio laimikio svėrimui (nors pirminė jos paskirti yra laikyti žuvį vandenyje). Be to, jis gali trumpam atstoti ir demblį ir yra labai kompaktiškas.
Vien tik didelius laikinius besivaikantys žvejai turėtų atkreipti dėmesį į svėrimo „lopšius“. Jie yra ypač patogūs, kai žvejojame stacionariai nuo kranto arba iš didelių valčių ir katerių. Juose galime patogiai ir greitai pasverti dideles žuvis. Sveriant bet kokio dydžio žuvis reikėtų vengti griebtuvų, vadinamų lipgripų, su juose įtaisytomis svarstyklėmis. Jais sveriant žuvis galime lengvai joms sulaužyti žandikaulius, todėl apie jokį paleidimą atgal negali būti nei kalbos.
Trumpai apie svarstykles Kaip žinia, yra dviejų tipų svarstyklės: mechaninės ir elektroninės. Pastarosios yra tikslesnės, tačiau labiau „bijo“ drėgmės ir užmirštų namuose naujų maitinimo elementų. Tuo tarpu mechaninės – išvardintų trūkumų neturi, tačiau prieš sveriant, jas kartais tenka sureguliuoti. Kalbant apie mechaninių svarstyklių tikslumą, tai turinčios ciferblatą bus daug tikslesnės už spyruoklinį – bezmėną.
