Žvejyba bemasale avižėle kiekvienais metais tampa vis populiaresnė tarp poledinės žvejybos entuziastų. Jos naudojimas dar labiau paplinta po vasario mėnesio pirmosios dienos, kai įsigalioja lydekų žūklės draudimas, dėl kurio dalis žvejų atsisako žvejybos švytuoklėmis ir blizgėmis.
Nors ešerių žvejyba švytuoklėmis ir blizgėmis nėra draudžiama, tačiau gaudant tokiais, smulkią žuvelę imituojančiais masalais dažnai sulaukiama ir lydekos kibimo, todėl, siekdami leisti lydekoms ramiai išneršti, dalis poledinės žvejybos entuziastų renkasi kitus metodus, o būtent bemasalė avižėlė sulaukia vis daugiau dėmesio.
Kodėl renkamasi naudoti bemasalę avižėlę?
Tiek poledinėje žvejyboje, tiek gaudant atvirame vandenyje, Lietuvoje vis labiau populiarėja paprastesni ir sportiškesni žvejybos būdai. Būtent šiomis savybėmis ir pasižymi gaudymas avižėlėmis be masalo.
Šis būdas yra paprastas, nes nereikalauja perdėtų pastangų ruošiantis žvejybai, tereikia turėti tinkamai sukomplektuotas meškerėles ir avižėlių. Nereikia rūpintis parduotuvių darbo laikais, kad spėtum įsigyti uodo truklio lervų ir jauko, tad bet kada galima tiesiai iš namų judėti prie mėgstamo vandens telkinio.
Paprastumas išlieka ir žvejybos metu, kadangi nereikia šąlančiomis galūnemis ant kabliuko galo mauti mažulyčių lervų, kurios prie neigiamos temperatūros taip pat yra linkusios suledėti ir lūžinėti. Taip pat nereikia purvintis rankų maišant jauką ir jį sumetus eketėn laukti, kol šis pritrauks žuvį.
Žvejyba bemasalėmis avižėlėmis taip pat yra ir sportiška, kadangi nėra sėdima vienoje vietoje ir laukiama, kol žuvis atplauks iki tavo eketės. Šioje žvejyboje reikia išgręžti ganėtinai daug ekečių ir tarp jų judėti gan daug, ieškant aktyvios žuvies.
Tai tikrai nėra vienas tų žvejybos būdų, kur būtų verta skirti daug laiko pasyvios žuvies sugundymui, bemasalės avižėlės geriausius rezultatus atneša esant aukštam ar bent vidutiniam žuvies aktyvumui.
Jeigu prie eketės per kelias minutes nesulaukiama kibimo, ji greitai keičiama kita ekete ir taip daroma tol, kol randamos aktyvios žuvys. Beabejo, tai reiškia, kad su grąžtu reikės gerokai paplušėti ir nubraukti ne vieną lašą prakaito, kuris išmuša net gerokai spaudžiant šaltukui.
Pati žvejyba priėjus prie eketės taip pat ganėtinai aktyvi.
Kitaip nei avižėlės ar kabliukai ant kurių maunami gyvulinės kilmės masalai, lervos, bemasalės avižėlės pačios žuvies netraukia, turi būti nuolat judinamos bei šokdinamos norint patraukti žuvies dėmesį. Todėl gaudoma dažniausiai viena meškere, su kuria visada aktyviai dirbama.
Kaip pasirinkti avižėlę?
Žvejybos bemasale avižėle populiarumui augant, gerokai plečiasi ir jų asortimentas bei pasiūla žūklės parduotuvėse. Šiais laikais jų rasite įvairiausių formų, dydžių ir svorių. Avižėlės dažniausiai imituoja įvairiausių vandenyje gyvenančių vabzdžių lervas, kartais gali primintis smulkius vėžiagyvius ar žuveles, tačiau tai nėra tikslios imitacijos, labiau užuominos į tai, kuo galėtų maitintis žuvys.
Mūsų akiai tai metalo ir plastmasės gabalėliai vienaip ar kitaip pritvirtinti prie kabliuko, tačiau žuviai itin primena maistą, ne veltui yra tokios mėgiamos žvejų tarpe.
Kaip ir su visais masalais, nėra vieno akivaizdaus atsakymo renkantis avižėlę.
Pradedančiajam žvejui vertėtų turėti ganėtinai įvairų pasirinkimą ir žvejybų metu atsirinkti daugiausiai dėmesio iš žuvų susilaukiančius modelius. Net identiškos avižėlės gali labai skirtingai pasiteisinti skirtingiems žvejams, kadangi kiekvienas gaudome kiek kitaip, skiriasi judesių staigumas, amplitudė.
Tiesa, dažniausiai efektyviausios avižos būna tiesiog tos, kuriomis gaudoma daugiausiai, atsirenkami keli masalai, kurie suteikia daugiau tikėjimo, jais ir praleidžiama didžioji dalis laiko žvejyboje, keičiami tik tada, kai kibimų nesulaukiama arba sulaukiama labai mažai.
Avižėlių gamyboje plačiausiai naudojami du metalai – švinas ir volframas. Volframas yra gerokai sunkesnis metalas, todėl su juo galima pagaminti avižėles kurios bus sąlyginai nedidelės, bet svers pakankamai daug ir vandeniu gan greitai leisis iki dugno. Tokios avižos itin populiarios gaudant kiek didesniame gylyje, kadangi gan greitai pasiekiamas dugnas, tačiau jų tikrai nevengiama naudoti ir sėkliuose, kur yra ne mažiau efektyvios.
Tiesa, pačios volframinės avižėlės nedirba vandenyje, jos juda tik tiek, kiek meškerėlę judina pats žvejys, tuo tarpu lengvesnės švininės avižėlės besileidamos šiek tiek sklendžia, yra žvejų manančių, kad kartais būtent tas sklendimas gali sudaryti skirtumą tarp sėkmingos žvejybos ir grįžimo namo tuščiomis.
Apart įvairiausių formų metalo, bemasalės avižėlės taip pat gali būti padabintos įvairiausių spalvų plastikiniais karoliukais, gumelėmis ar kitais akcentais, kurie suteikia masalui daugiau spalvos. Ryškių spalvų akcentai neretai pasiteisina ir sulaukia daugiau kibimų nei natūralūs masalai.
Sargelio svarba
Kone kiekvienas patyręs žvejybos bemasale avižėle entuziastas pasakys, kad tinkamas sargelis yra ne mažiau svarbus negu pati avižėlė, o gali būti ir svarbesnis. Sargelių jautrumas ir ilgis skiriasi, priklausomai nuo avižėlių ir žuvies kurią bandote pagauti, reikėtų tinkamai pasirinkti ir sargelį. Kuo sargelis ilgesnis, tuo mažiau jis reaguos į žvejo rankos judesius, sugeria virpesius, todėl avižėlė dirba švelniau.
Tai gali puikiai pasiteisinti taikios žuvies žvejyboje, tačiau taikantis į ešerius dažniausiai reikalingi aštrūs ir staigūs judesiai, todėl renkamiesi trumpesni ir kietesni sargeliai, padedantis avižėlei suteikti tinkamą darbą.
Būtent dėl šios priežasties verta turėti ne tik platų avižėlių pasirinkimą, bet ir kelis skirtingus sargelius kurie leistų prisitaikyti prie žvejybos sąlygų ir žuvies kurią bandote pagauti. Taip pat labai pravartu, jeigu sargelis turi daugiau nei vieną vietą, kur kontaktuoja su valu. Tokie sargeliai tiksliau perduoda jūsų judesius į valą, o valas į avižėlę.
Anksčiau daugelis sargelių turėjo tik vieną kontaktą su valu, pačiame sargelio viršuje, tuomet žvejai ir patys montuodavo papildomus žiedukus ant sargelių, jų jautrumui sustiprinti. Šiuo metu daugumoje parduotuvių rasite iš anksto paruoštus sargelius su dvejais ar trejais kontakto taškais, tad patiems išradinėti nieko nereikia.
Įranga
Žvejybai bemasale avižėle prabangios įrangos tikrai nereikia, dažniausiai naudojama pati paprasčiausia žieminė meškerėlė, daugeliui žvejų dar žinoma kaip balalaika, prie kurios ir tvirtinamas sargelis.
Vienintelis tokios meškerės trūkumas šioje žvejyboje yra tai, kad joje esanti ritė labai retai surinkinėja valą, todėl žvejojant didesniuose gyliuose atsiranda nepatogumų, daug laiko tenka skirti žaidžiant su valu vietoj to, kad būtų žvejojama. Jeigu žinote, kad gali tekti žvejoti didesniame gylyje, tiesiog susikomplektuokite meškerėlę su paprasta inercine rite, kuri padės greičiau surinkti valą ir leis dar labiau mėgautis žvejybos teikiamais džiaugsmais.
Valas čia naudojamas ganėtinai plonas, dažniausiai ne storesnis nei 0.12 mm diametro, o užkietėję sportininkai dėl jautrumo ir kontakto gali naudoti ir dar gerokai plonesnius valus.
Pradėjus žvejoti šiuo būdu nereikia tikėtis, kad patys pirmi kartai atneš stebuklingus rezultatus. Atvirkščiai, didžiajai daugumai žvejų pirmi bandymai žvejoti bemasale avižėle būna nesėkmingi, kadangi tai žinių ir įgūdžių reikalaujanti žvejyba.
Taip pat čia neturite pagalbos iš kvapnių jaukų ar gyvosios kilmės masalų kurie padeda pritraukti žuvį, tad ją turite rasti patys. Tačiau didelė laisvė kurią suteikia žvejybos paprastumas yra labai maloni, o išmokus valdyti avižėlę, atradus sau tinkančius modelius ir sargelius, ši žvejyba gali būti ir dar efektyvesnė nei bet kurie kiti žvejybos būdai.
Rokas Aniulis, žvejys mėgėjas
