Sugauti karpį galima ir tada, kai atrodo, jog pati gamta priešinasi tokiam meškeriotojo tikslui. Profesionalūs karpininkai įrodinėja, kad susikauti su šia šiltą vandenį dievinančia žuvimi galima net tuomet, kai šąla taip, jog ima formuotis ledas.
Britas meškeriotojas Matthew Howardas viename labdaros aukcione, kaip pats sako, sumokėjo „visą krūvą pinigų”, kad galėtų 24 valandas pažvejoti su tikra karpių žūklės legenda, įrangą karpininkams gaminančios kompanijos „Nash” ambasadoriumi Alanu Blairu. Viskas būtų puiku, tačiau atėjus žūklės dienai oras karpių žūklei buvo visiškai netinkamas, nes temperatūra žadėjo kristi žemiau nulinės padalos. Visgi planų nuspręsta nekeisti ir pabandyti karpį sugauti net tokiomis sąlygomis. Žvejybą vyrai pradėjo viename žvyro karjere. Čia Matthew pavyko sugauti vieną vidutinio dydžio karpį, tačiau šį vandens telkinį teko greitai apleisti, nes žūklė tapo nebeįmanoma dėl paviršiuje pradėjusio formuotis ledo. Tuomet meškeriotojai persikraustė į netoliese buvusius kanalus, bet ir čia situacija buvo tokia pati – vandenį jau traukė ledukas. Taigi žvejams neliko nieko kito kaip keliauti prie vienos lėtos tėkmės upės, nes tekantis vanduo užšąla lėčiau. Ledo upėje iš tiesų nebuvo, bet tikėtis karpio kibimo spaudžiant šaltukui atrodė nelabai tikėtina.
Visgi vadovaujamas A. Blairo Matthew upėje sugavo dar du karpius. „Mačiau, kad Matthew nustebo sulaukęs pirmojo kibimo, bet antrasis buvo absoliučiai netikėtas”, – po žūklės juokėsi A. Blairas. Abu upėje užkibę karpiai susiviliojo „Nash” kompanijos gaminamais citrusų skonio ir aromato baltyminiais kukuliais. Tad karpius, pasirodo, galima gaudyti tol, kol įmanoma rasti atviro vandens. Be to, net ir žiemą šioms žuvims gali visai patikti egzotiški aromatai, kuriuos dažniausiai naudojame vasarą.
